Sveiki, Saule,Labai džiaugiuosi,kad vis dar padedate žmonėms ir man esate padėjusi jau prieš gerus 10m. Santykiai su tėvais komplikuoti, be vyro, neturiu su kuo pasitarti.Norėčiau jūsų patarimo dėl karjeros. Labai daug įdėjau jėgų į mokymąsi,kiek save prisimenu,visada labai daug mokiausi,skaičiau, tas noras žinių visada yra ir ko gero bus manyje. Ir rezultatai visada buvo puikūs,Bet jau kelintą kartą nusiviliu,nes,atrodo tik mokytis ir sugebu- mokausi mokausi,o to panaudojimo praktikoje lyg ir vengiu, bijau,kad iš viso nesusirasiu darbo, arba pradėsiu rimtai dirbti,tada nukentės šeima. Todėl nesiimu naujų darbų, tada, kadangi nemoku nusėdėti vietoje,vėl daug laiko skiriu mokslams, gilinuosi, tobulinuosi savo srityse,bet to nepanaudoju,kad uždirbčiau pinigus ir vėl nusiviliu.Kitas dalykas,jog šiuo metu turiu įgijusi medicinos profesinę specialybę, esu gana siauros srities baigiamojoje rezidentūroje ir dar baugusi psichoterapiją. Šios abi medicinos sritys man įdomios ir net nežinau,kurią pasirinkti. Ar imti abi? Ar aš nė vienai netinku(kartais atrodo,kad žmonės manęs iš esmės nemėgsta). Be to,man patinka prekyba, labai norėčiau turėti savo verslą, bet vėl baisu,kad nebūtų kaip su 9 amatais ir 10 badu.Ir,kaip minėjau, man labai svarbi šeima,turiu mažus vaikus,kuriuos noriu išlavinti, išauginti,praleisti daug laiko su jais, bet kartu noriu ir karjeros,veiksmo, nes kai jaučiuosi kompetetinga iš karto ir nuotaika gerėja,atrodo ir vaikams kantrybės daugiau. Ačiū