0 Komentarai
Sveiki, Saule, Karantinas niekaip nesibaigia, jis jau nebeveikia ir tai akivaizdu. Pikta darosi, liūdna, psichologinė daugelio būsena jau ant ribos. Aš taip pat vos kenčiu, nes pavargau nuo visko, neįdomi net pati sau, pastoviai irzli nors skųstis tikrai negaliu turiu darbą, nors pačio darbo beveik nėra, o jei atsiranda nekyla rankos, ką nors daryti. Norėtųsi išvažiuoti pailsėti į egzotišką šalį, bet puikiai suprantu, kad daug kam, tai sukeltų pavydą, pasmerkimą. Karantino laikiausi atsakingai, nesirgau, nei karto dar neteko darytis testo. Jaučiu pilietinę atsakomybę ir pareigą nelaimėje nieko nepalikti. Man pikta, kad kiti nusispjovė, laisvai keliauja ir mus atsakingus laiko durniais. Kaip matau, visi sveiki, nesirgę, besilaikę karantino liksime durniaus vietoje, nes niekas to neįvertins. Visi privalumai ir atlaisvinimai galios persirgusiems arba paskiepytiems. Aš skiepo sulauksiu turbūt tik gruodžio mėnesį. Ateina vasara norisi jau gyventi, o ne tik egzistuoti. Kodėl tokia neteisybė? Ar mums, kurie pakluso reikalavimams taip ir reikia, patys kalti? Ar vis dėl to kažkaip bus atseikėta, bus atstatyta teisybė? Ar tiesiog nusispjauti nebesilaikyti reikalavimų ir gyventi kaip nori?
paskelbė atsakymą