Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Laba diena, skaitau Jūsų straipsnius ir atsakymus, žavi Jūsų mąstymas, blaivus požiūris, todėl ryžausi kreiptis. Prieš daugiau nei pusę metų žuvo sūnus (2019-12-15 22.10 val.). iki šiol tai atrodo kaip kažkoks košmaras, iš kurio turėčiau prabusti. Kodėl taip atsitiko, vis graužiu save, kodėl išleidau jį mokytis į Kauną (buvo 3 kurso studentas), labai mėgo draugus, žuvo per draugo gimtadienį, kai šis sukėlė avariją, visi kiti gyvi, o jis – žuvo iškart. Kodėl, kaip, kas tai lėmė, ar tai buvo jo žvaigždėse, ar tiesiog nelemtas aplinkybių susidėstymas. Kaip gyventi, kai, atrodo, kad viskas buvo beprasmiška, visa meilė, visa būsima ateitis, viskas staiga sudužo.
Saule paskelbė atsakymą 2020 6 rugpjūčio
Priimkite nuoširdžią užuojautą.Neturiu panašios patirties,neįsivazduoju, kaip pati ištverčiau, ar išvis gebėčiau toliau gyventi pilnavertiškai?…. Kito skausmas neišmatuojamas ir nepažinus, jei nežengei jo pėdomis ir nenešei jo kryžiaus…
Menininkas Rizal Eka iš Indonezijos neišmatuojamą netekties ilgesį taip regi:
Vaiko netektis mamai – didžiausia kokia begali būti tragedija, perskeltas perpus gyvenimas.Tikiu, kad itin veiksmingai padėtų savitarpio pagalbos grupės – bendravimas, pasidalinimas prislėgusia gėla su mamomis, irgi išgyvenusiomis vaiko praradimą. Gėla dėl artimojo- yra nepakeliama našta vienai moteriai, ypač tokiai trapiai ir jautriai, kaip jūs. Senais laikais buvo teisingesni papročiai – pasidalinti netekties skausmu su plačia gimine, seserimis ir broliais, išlieti skausmo tvinkulius kunigui – sielų ganytojui.
Šiuolaikybės susvetimėjimuose ir skubroje žmogus gedule lieka vienas, apibertas užuojautos žodžių, prislopintas vaistų. Formalumai ir chemija negydo, neguodžia.
Vyras kunigas nepajėgus paguosti moters, netekusios sūnaus, atliepti jos giluminius išgyvenimus.Mat jam niekaip neduota suvokti, ką išgyvena moteris santykyje su vaiku. Ieškokit likimo sesių, neužsidarykite savyje.
Įsiminė gražūs susigyvenimo su netektimi pavyzdžiai. Mamos, kurių vaikai dingo be žinios, tapo Dingusių žmonių asociacijos aktyvistėmis, guodė tas, kurių vaikai irgi dingo, padėjo paieškose, rėmė skausmo priblokštų tėvų socializaciją. Pagalba kitiems – galinga terapija.
Teko rengti tv laidą apie našles. Jos choru dėkojo našlių klubui, kuriame rado ir supratingą atjautą, ir palaikymą ir prasmingą laisvalaikį. Kažkada prie Jonų bažnyčios buvo moterų onkoligonių, našlių rožiniai. Gal irgi kreiptis į parapijos bendruomenę ir sutelkti vienatvėje alpėjančias mamas sielą gydančioms sueigom?.
Kita nuostabaus kilnumo mama, praradusi mažą vaiką, ėmė kurti dainas. Pirmose išgodojo, išdainavo savo beribę meilę per anksti išėjusiam.Transformavo nepakeliamą skausmą į kūrybą.. Tai gydo ypač stipriai, įprasmina ir tarsi pratęsia nutrūkusį jauno žmogaus gyvybės siūlą.
Teko skaityti vieną žiauriusių rankraščių gyvenime. Jį rašė mama, kurios darželinis sūnelis kelis metus kankinosi onkoskyriuose. Ji kasdienes patirtis išliedavo spontaniškai dienoraščiui. Skausmingų patirčių išrašymas – vienas veiksmingiausių būdų ištirpdyti sielos žaizdas. Nors jūsų atveju veiksmingiausias būtų … per šokį tapti tiltu tarp žemės ir dangaus, susitaikyti su lemtimi.. na matėt kaip dervišai šoka Dievams? Transinį, išsivadavimo iš gėlos šokį reikėtų daryti slaptai, kai niekas nemato. Mat lietuviškų papročių kontekste atrodysite pernelyg eretiškai.
Mus visus stipriai veikia terpė, vsuomenė. Lietuvių proamžiai papročiai gedinčią mamą įplukdo į amžiną ašarų, graudulio jūrą. Vienai nėra jėgų iš jos išbristi… tenka užsisklendus giliai savyje, nardyti bedugnėje liūdesio ir maldų, mitų ir nepaliekančių prisiminimų jūroje visą likusį gyvenimą, skalaujant ašarų šaltiniais praeities laiką , atsiribojus nuo gyvybės kelio.
Net per dideles vidines pastangas atsitiesusios lietuvės turi išoriškai nuolat vaizduoti Pirčiupio motinas su amžina ašara akyse. Toks mūsų žemėje priimtas vaikų gedinčios mamos mitas-įvaizdis. Rusės dalinasi skausmu su sutuoktiniais, užsiima visuomenei naudinga veikla. Britės gimdo ar įsivaikina kitą vaiką, rašo knygas ir kuria filmus.Amerikietės atsiveria pasauliui, viešina ir skausmą, ir prisiminimus primiems sutiktiems, soc tinklams, tampa supersocialios ir kovotojos už kitų teises.
Vardinu etninius skirtumus, kad nepasiduotumėt tam lietuviškajam amžinam gedulo grauduliui, kuriame telieka vienintelis širdies šviesulys – rymojimas ant gėlėmis nudabinto kapo, marinant laiką iki paskutinio atodūsio.
Gedulas taip greitai neišsibaigia. 2 metai – trumpiausia riba. Palengvina būtį tradicinės bažnytinės mišios už mirusįjį. Jos susietos su sielos nutolimo nuo gyvųjų pasaulio etapais.
Sūnus iš prigimties – karys. Ir liks karys už šios žemės laisvę anapus. Per anksti mirę kartais gali daugiau nuveikti gyvųjų labui nei būdami gyvi. Šią mintį iliustruoja mistiškas tailandiečių rež.A.Weerasethakul’o filmas apie mirusius karius „Didybės kapinės”.
Kodėl, už ką toks skausmas teko jums? Vyro karminės pražangos ( nuodėmės) santykiuose su draugais.. konservatyvūs, savanaudžiai konfliktai su grupėmis, pažangiečiais. Karminio bumerango atoveiksmis už vyro poelgius sugrįžo per sūnų, kurį neatsitiktinai pakišo draugas.
Žvaigždėse ankstyva mirtis neišrašyta. Jei tėvas būtų laiku suvokęs iš sūnaus gaunamas pamokas, nekovotų su jam nesuprantamų, kitoniškų pažiūrų veikėjais, galbūt skaudžiausios sūnaus pamokos išvengtų..
Nepaliauju kartoti, jog naujos sąmonės vaikai – mūsų mokytojai ir vedliai į šviesesnę ateitį.
Saule paskelbė atsakymą 2020 6 rugpjūčio