Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Susibendraudama su kažkuo glaudžiau dukrytė turi ypatybę pernelyg prisiderinti prie kito elgesio ir manierų. Kažkiek laikinai supanašėja. Pusseserės laukinukės elgesį lemia ne liberalios šeimos vertybės, o tėvų neatsakingumas. Jie jos neauklėja apskritai , auga kaip žolė pakelyje. Tai nėra apie vertybes, o apie jų neatsakingumą. Realiai būtent į tokius apleistus auklėjimo prasme vaikus tarnybos turi kreipti didesnį dėmesį, išaiškinti tėvams jų pareigas. Ne vaikams, o tėvams.
Tai grynų gryniausias globėjiškasis smurtas, kai imami kontroliuoti moksleivio kontaktai. Dukrytė yra kitiems stiprus, kilniaširdis dosnumo mentoriškas pavyzdys. Pusseserė iš jos gauna daugiau gerųjų orientyrų ir siektinybių . Realiai dukrytė auklėja ją, daro tai už jos tėvus. Nedrauskite joms bendrauti. Teisingiausia po viešnagių pasikalbėti, gal patarti, kaip teigiama linkme tobulinti asocialų pusseserės elgesį. Būkite jai visa šeima – dosniais auklėtojais.
Dukrytės kelyje pasitaikys visokiausių vertybių žmonių. Teisinga, jei mama , būdama šalia, savo taktiškais, ne paliepiamais patarimais ugdys pasitikėjimą savimi, parodys skirtumus tarp šeimų vertybių, leis dukrytei pačiai pasirinkti, kas jai draugas, o kas šunkelių pakeleivis. Vaikai turi išmokti patys pasirinkti, nebijoti pradžioje suklysti.
Mane purto nuo sąvokos ” vaikų pareigos” . Ji neatsiejama nuo tėvų smurto ir vienašališkų įsakmių paliepimų , priverčiant vaiką elgtis , kaip tėvams naudinga.
Yra šeimos bendruomenė. Ir joje yra tvarka, tam tikros sambūvio taisyklės, dėl kurių visi šeimos nariai susitaria – kas už ką atsako. Kas vedžioja šunį, kas sudeda indus į indaplovę, kada kiekvienas susitvarko savo kambarį, kas padeda tėvams – atveda brolius seses iš darželio ir juos pamaitina, pagal kokį eiliškumą tvarkomos bendros erdvės -virtuvė, svetainė ir tt. Robotai jau daug ką atlieka. Gėda versti kuopti butą mokslais užimtą moksleivį. Jei šeima grindžiama ne tik vertybėmis, bet ir jausmais, meile, emociniu artumu – vaikui nieko nereikia aiškinti, jis pats susipranta, skuba padėti tvarkytis tėvams, nes jaučiasi PILNATEISIS, PILNAVERTIS šeimos narys.
Šeima, kurioje tėvas ar motina nurodinėja ar iš viršaus įsakinėja, vaikus tramdo, kontroliuoja ir nurodo vienašališkai jų pareigas, vadinasi PATRIARCHALINĖ .
Dirbtinis Intelektas apie patriarchalinę šeimą: joje vyro vaidmuo yra dominuojantis, jis yra šeimos galva, turintis didžiausią valdžią ir galią. Vyro pareigos apima sprendimų priėmimą, ekonominę šeimos palaikymo atsakomybę ir bendrą valdžią šeimoje. Moterims ir vaikams tenka paklusti vyro autoritetui.Jis priima visus svarbiausius sprendimus, pvz., dėl šeimos finansų, darbo pasirinkimo ir gyvenamosios vietos.Moteris ir vaikai neturi didelio pasirinkimo laisvės, o jų gyvenimą daugiausia nulemia vyro valia.
Užaugę autoritarinėje šeimoje vaikai turi žemą savivertę, yra lengvai stumdomi ir engiami , verčiami elgtis prieš savo valią tiek piktavalių, tiek korporacijų.
Tipinis pavyzdys: Britney Spears, kuri net 13 m paklusniai vergavo autoritarinio tėvo verslui, iš įdegtos nuo mažens „pareigos šeimai”.
https://www.imdb.com/title/tt15469820/?ref_=nv_sr_srsg_2_tt_7_nm_1_q_vs%2520Br
Manipuliuoti vaiko meile diegiant jam privalomą pareigą – tai pasenusios, jau žalingos jo raidai vertybės.
Pacituosiu DI, jis suredaguoja mintis apie šiuolaikinės šeimos aukštąsias vertybes:
Pozityvi alternatyva patriarchalinei šeimai yra lygiavertė šeima arba partnerystės šeima, kuri grindžiama partnerystės, bendradarbiavimo ir abipusės pagarbos principais.
Šiuolaikinėje šeimoje nėra vietos pareigoms, kurią diktuoja tėvai, jausdamiesi viršesni. Vaikas turi žinoti aiškias savo elgesio šeimos bendruomenėje RIBAS. Yra kiekvieno atsakomybės, atsakomybių sferos, įsipareigojimai, dėl kurių visi bendrai ir pagarbiai susitaria. Ir nesvarbu, kiek vaikui metų. Nuo 18 m jis turi visišką pilietinę laisvę elgtis, kaip pats išmano. Mylinčiose šeimose ši amžiaus riba nėra svarbi ir lemtinga. Mat tėvai ir toliau išpildo savo atsakomybes – remti vaiką studijose, vaikai išpildo savas- arba gerai mokytis studijose, ar eiti į kariuomenę, ar rasti pragyvenimo šaltinį, negyvenant iš tėvų kišenės. Tai kyla iš abipusės pagarbos ir meilės, o ne kaip pareiga, kuri suvokiama kaip tėvų vėzdas ir autoritarizmo prievarta.
Mokykla irgi nėra JOKIA pareiga. Tai turi būti nuoširdus vaiko POREIKIS, TROŠKIMAS, UŽSIDEGIMAS – kas rytą skubėti pas pasiilgtus bendraklasius, pas mylimus mokytojus. Suprantu, kad tokių mokyklų nėra daug dėl pakrikusios valstybinės švietimo sistemos, dėl ŠMM korupcijos , dėl mokytojų perdegimo, biurokratinių virškrūvių. Tokiu atveju tėvų atsakomybė – nuodugniai vaikui išaiškinti, kokia prasmė ir nauda jo sėkmingai ateičiai lankyti mokyklą, kuri nemiela, atgrasi, kenksminga dėl patyčių ar smurto. Išaiškinti, kokia komplikuota ateitis jo laukia, jei neišlaikys valstybinių egzaminų. MOKYKLA nėra ir JOKIU BŪDU NETURI BŪTI PAREIGA !!!! juk tai ne kariuomenė, o žinių, intelektinio lavinimo ir bendruomeniškumo ugdymo centras, ŽINYKLA .