Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Visų pirma labai ačiū už tinklalapį. Iškart atsiprašau, jei šis klausimas buvo užduotas senoje svetainėje. Kiek ieškojau, neradau. Norėčiau paklausti apie vėlyvą tėvystę. Šiandien tėvais tampame vėliau, bet sakyčiau, sąmoningesni, labiau pasiruošę tiek dvasiškai, tiek finansiškai. Mano seneliai buvo vyresni tėvai, mano tėvai tapo tėvais būdami virš 35m. Mes su vyru susilaukėme pirmo vaiko būdami virš 35m. Būdama Lietuvoje sulaukiu daug neigiamų reakcijų iš giminaičių, vaikystės draugų… Vakarų Europoje kaip tik tėvais tampama vyresnio amžiaus, kad tik vaikai būtų viskuom aprūpinti. Ar Vandenio eroje ateinančios kartos susilauks vaikų vyresnio amžiaus ar čia tik laikinas fenomenas? Būtų labai įdomu išgirsti jūsų nuomonę. Sėkmės jums!
Saule paskelbė atsakymą 2020 22 gegužės
Tėvystės amžius atspindi šalies papročius ir bendrą kultūros lygį, įskaitant šeimos prioritetus, kultūrinio lavinimo ir laisvalaikio centrų tankį, aukštojo mokslo įkainius .
Kuo žemesnis bendras kultūros lygis, tuo anksčiau dauguma tuokiasi.Na įsivaizduokite braškių rinkėjus be jokių siekių ir išsilavinimo arba paprastą vairuotoją regiono užkampyje, kuriame nėra nei sporto aikštyno, nei laisvalaikio centro jaunimui, net šokių aikštelės, nėra lytinio švietimo ir pasiekiamų kontraceptikų. Koks tokio žmogaus horizontas? Užsidirbti ir patenkinti biologinius poreikius, kurių svarbiausi – pavalgyti, turėti pastogę ir pratęsti giminę.Štai ir tęsia , nes kitų horizontų jiems kultūra neparodė arba skurdo šeimos neįpirko.
Vedybas iki 24 metų pavadinčiau jausminėmis-hormoninėmis arba grynai materialiomis – prisišvartuoti prie kito materialios gerovės. Pastarasis pasirinkimas ne pats blogiausias. Gailiau atrodo, kai jauni tuokiasi iš gryno jausmo, neturėdami pamatų -pastogės,finansinių garantijų. Žinooma, tą gali duoti seneliai. Bet juk tai žemina saugusio orumą – parazituoti ir būti priklausomu nuo tėvų. Pradėjus vaiką ant pliko smėlio, be namų – abu tėvai įsikinko uždarbiauti, kad jam nieko netrūktų. Taigi bendravimas su vaiku tampa savaitgalinis.Net ir toks savaitgalinis tampa sąlyginiu – nes tėvai pavargę nuo darbų, nori ilsėtis.
Yra auklės, yra seneliai, jie dalinasi meile ir puikiai išauklėja.Bet nesusikuria nuoširdus santykis, emocinis sielų ryšys tėvų su vaiku, jei abu tėvai pluša dėl prasigyvenimo ar užsiėmę tik savo karjeromis. Be šio ryšio šeima tampa vaidmenimis. Tu – mama, jis tėtis, jie – vaikai. Tėvai dirba, vaikai gerai mokosi. Tai pasenęs, atgyvenęs mitas.
Šeima – tai namai, kuriuose saugu ir vaikai pamaitinti. Aukštesnis lygmuo – tai mylinti, socialiai saugi sąjunga, kur stipriausi yra visų šeimos narių maitintojai, kur visi puoselėja gražius jausmus, rūpinasi ne tik valgiu, bet ir vienaas kito psichologiniu komfortu, tampa vienas kitam atrama ir šiltu glėbiu. Šeima tai darni bendrija ant tvirto ek. pamato, stabiliame ek. kontekste.
Sąmoningi tėvai supranta, jog tokia siektinybė įmanoma, kai gerbūvis sukurtas. Graži šeima – kai yra gražūs namai ir vaikams netrūksta to, ką turi dauguma bendraamžių, kai vaikams gali duoti daugiau – lavinti jų gebėjimus, būti stipriu užnugariu, kol atsistos ant kojų.Pagirtina, kai tėvai pluša iki juodo prakaito, kad suteiktų vaikams puikų išsilavinimą.Tačiau teisingiau, kai jiems nereikia tapti juodadarbiais ir aukoti savo pačių siekių ir talentų. Tai įmanoma, kai šeima susikuria tvariame lizde, kai abu tėvai jau suradę savo kelią ir pašaukimus, gali be viršvalandinio darbo kančių kurti stabilius santykius. Tai norma – gerovės valstybėse.
Ir mano seneliai iš abiejų pusių prieškaryje tuokėsi po 35 metų, abi močiutės miestietės sąmoningai gimdė apie 40 metų sveikus drūtus vitališkus vaikus savo namuose, ne „ant nuomininkų kampo”. Mat buvo norma: tikras, brandaus mąstymo vyras turi atvesti mylimą žmoną į namus, į padorų lizdą, kur juodu kurs šeimą ir auugins vaikus.
Nepritarčiau šiam papročiui, kur vyras moterį atveda ir maitina, kol ji būna mama. Moteris irgi asmenybė, ji irgi turi asm. ambicijų, savo socialines siekiamybes, turi lygias teises į saviraišką mylimame darbe. Darni santuoka laikosi ant abipusės pagarbos. Ji įmanoma, kai abu – lygiavertės asmenybės, nesiaukojančios vienas dėl kito, o tik – dėl vaikų gerovės.
Vadinasi, natūralu, kad Vakaruose šeimos kuriamos po 30 metų, kai ir moteris turi išsilavinimą, socialinį statusą, yra kažką pasiekusi profesijoje, nesiblaško saviieškoje po Indijas ir importinius guru
, yra išaugusi iš vaikystės traumų. Tokia mama gali žymiai daugiau duoti vaikams – tikrų psichologijos žinių iš gyvenimo, o ne iš vadovėlio, tvirtesnių vertybių, atsparumo pagundoms. Ji ir elgsis oriau,kilniau, nes bus finansiškai nepriklausoma nuo vyro, nebus siauro akiračio ir ūkinės sanklodos rėkianti supermama.
Taip, Lietuvoje jaunos santuokos – paprotys.Įdomu būtų patyrinėti tikrasias priežastis. Galimos priežastys – katalikų krašto tradicijos, kur lytiniai santykiai griežtai siejami su santuokos sakramentu. Tėvų siekis kuo greičiau atsisakyti prievolių išmaitinti suaugusius vaikus – išspiria į gyvenimą, o jame dviese poroje saugiau stotis ant kojų. Žema merginų savivertė. Lyčių disproporcija, kai miestuose vienam vaikinui tenka daugiau merginų. Dėl vaikinų miestuose vyksta konkurencinė biologinė kova, o ankstyva santuoka – tos kovos išdava. Daug išlepintų vyrų mamyčiukų, kuriems reikia antros mamos, kaip tvirto psichol. ramsčio, jie skuba pasislėpti po žmonos sijonu ankstyvose porose. Gydytojų įteigtas fiziologijos kultas, kad jaunoms geriau gimdyti. Taip, jaunas kūnas sveikesnis , tačiau Žmogus nėra vien kūnas.
Neturiu tvirto atsakymo į jūsų klausimą. Jauni paprasčiau tvarkosi su gyvenimo rūpesčiais, yra kūrybingesni ir išradingesni,mobilesni, guvesni. Tai atitinka šiuolaikinių žingeidžių vaikų auklėjimo poreikius, teigiamai veikia vaikų psichiką. Žaviuosi tėveliais, kurie žygiuoja į kalnus su kūdikiu kuprinėje, varo su šeima ir vaikais dviračiais per Europą.Ar 40 mečiai tam ryžtųsi? dar rastų savyje parako? Vyresnio amžiaus tėvams tiesiog per sunku lakstyti iš paskos hyperaktyviems. Jei jauni turi kur gyventi ir yra sąmoningi, žino ko nori iš gyvenimo – kodėl ne?
Šeimoje svarbiausia – vaiko gerovė. Į ją reikia lygiuotis. Ne tėvų amžius ją užtikrina, o jų sąmoningumas. Jei aukštos kultūros šeimoje išugdomi sąmoningi vaikai – jie bus pasirengę sąmoningai tėvystei , suderins šeimą ir karjerą bet kokiame amžiuje.
Saule paskelbė atsakymą 2020 22 gegužės