Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Tikrai neteisinga tureti TOKIAIS (sudetingais) laikais vaiku?Vis daugiau smerkia ju norincius.aciu.
Saule paskelbė atsakymą 2022 17 spalio
Ačiū už klausimą. Jis atskleidė, kiek mano mintys aplenkia laiką. Apie 25 metus. Prieš tiek laiko pradėjau skleisti žinią, jog tėvystė turi būti sąmoninga, vaikų atėjimas turi būti planuojamas ir sekti paskui minimalų gerbūvį, o ne priešingai – kai priberia pupų iš geismo be kontracepcijos, o po to kaulija paramos lovytėms ir skalbyklėms. Turėti daug vaikų gali leisti sau turtuoliai – laisvi nuo buitinių rūpesčių ir turintys pakankamai lėšų investuoti į visapusišką vaiko auklėjimą, netgi apsaugą nuo pasaulio žiaurumų. Mat netraumuotas, nepatyręs alkio/bado/karo vaikas auga be traumų, nesigydo jų vėliau šeimyninio gyvenimo kančiose ar vergijose pas darbdavį ar partnerį , kuris įkūnija vaikystės traumų kaltininką.
Seniau atsirasdavo daug oponentų, kurie teigė: „Dievas davė dantis, Dievas duos ir duonos”. Varguoliai su pulku vaiku rodo tų žmonių gūdų atsilikimą, proto tamsybes ar religingumą, neadekvatumą Laikui, toksišką tėvystę. Apie kompiuterius ir mobilius senose patarlėse neužsimenama. Tad remtis jomis- tai sukti Laiką atgal.
Laikas išties išskirtinis, dramatiškas. Kitavertus, tai unikalus periodams sieloms iššūkiuose ir išbandymuose išrišti ne tik praeitų įsikūnijimų, bet ir giminės kamienų karminius mazgus. Naujos sąmonės vaikai tampa didžiausia Likimo dovana poroms ar vienišiems tėveliams, seneliams, kurie su MEILE ir SĄMONINGAi yra pasirengę priimti šviesos vaiką, sielą, kuri pasirinko jų porą. Ne jūs renkatės, o jus renkasi vaikų sielos.
Tėvystė – didžiulė kokia tik įmanoma atsakomybė. Mat gimsta vaikai su fantastinėmis savybėmis, protingesni daugeliu požiūriu už tėvus. Tačiau labiau „už dantis ir duoną” jiems reikia Tėvų meilės, individualaus dėmesio, kūniškos šilumos, nuoširdaus atidumo. Tam reikia laiko. O Laikas realiai greitėja. Taigi jo lieka vis mažiau kiekvienam.
Kuo daugiau vaikų – tuo mažiau tėvai, paskendę rūpesčiuose, gali skirti kiekvienam iš būrio – parinkti kiekvienam skirtingą slaptą auksinį raktelį į jo charakterį, poreikius. Bendrose vaikų grupėse iš pirmo žvilgsnio galima atskirti mylimus ir neišmylėtus. O kaip išmylėsi, jei skalbi-verdi-darbuose lakstai kaip bitė, iš soc.tinklų neišlendi? Meilės išmoko mama ar motiniška figūra – auklė, močiutė, teta. Be meilės indigo vaikai išauga žiaurūs, šalti, be empatijos, bejausmiai, žaidžia kitų jausmais ir gyvybėmis. Pavyzdžiui,kaip Putinas, kurio motina po išprievartavimo jo atsikratė, nukišo į kaimą seneliams, patėvis gruzinas mušdavo ir varydavo iš namų, o globėjas generolas Tbilisyje prievartavo už pastogę ir valgį.
Sveikas, mąslus vaikas šiais didžiojo epochų virsmo laikais – ne tik dovana, bet ir gaivus džiaugsmas, juokas ir betarpiškumas. Šių emocinių gėrybių nesuteiiks jokie spektakliai ir šou. Kai mirtis taps pilka kasdienybe ir tragedijos nebesukrės, būtent vaikai neš dangaus šviesą ir džiugesį, bus gyvieji angelai ir demonai ( taip , daug ir tokių blogiukų gimsta), rodys tėvams kelią visiškos suirutės, klimatinių uraganų perioduose. Vaiko auginimas – tai kasdienis atradimų kelias. Pirmiausiai atrasite šalies soc. sistemas -savimi išbandysite, kiek jos aprankios arba šeimai arba ministerijas okupavusiems ES pinigų plovikams.
Darydama prognozes pradedu žiūrėti nuo vaikų žvaigždžių . Jos jau lemia ir tėvų pasirinkimus, jų ateitis. Vaikas tampa didžiąja motyvacija – kažko siekti, tobulėti, būti jam geruoju pavyzdžiu. Apie tai įžvalgi, pranašiška Cormac’o McCarthy knyga „Kelias”. Tai istorija apie šeimą, kuri susiduria su globaliu kataklizmu, kai pasaulio sąranga žlunga. Mama po to puola į depresiją, nuleidžia rankas. Tėvas, raginamas sūnaus, ieško prasimaitinimo ir prieglobsčio. Sūnus tampa jo motyvatorius ir vedlys. Lietuvoje gal būtų atvirkščiai, mat psichologiškai šeimos galvos lietuvių etnose yra moterys, ne vyrai.
https://www.knygos.lt/lt/knygos/kelias-1111/
Lietuvos visuomenė šiuo metu persunkta patologinės neapykantos. Smerkiami, puolami visi už bet ką, ne tik norintys turėti vaikų. Nesinori minėti influencerių ir politikų pavardžių, kurie tą pyktį kursto. Baisoka tapti jų taikiniu, o norisi ramiai mėgautis rudeniu ir dalinti meilę žmonėms net atominio karo grėsmės akivaizdoje. Energetiškai konservatorių provokuojama neapykanta ne saviems, oponentams tolygi rusų raketoms. Tik rusų raketa užmuša kūną. O Šimonytės ar G.Landsbergio, A.Tapino karingas žodis nužudo jautresnę sielą. Nežinia, kas baisiau. Amžinybės požiūriu siela brangesnė.
Agresijos ir smerkimo lygis Vilniuje , Seime ( kuriančiame Lietuvos ateitį) šiuo metu toks aukštas, kad perspektyvoje, ateityje turėtų natūraliai išsilieti į kokias kruvinas skerdynes Vilniaus Senamiestyje. Žodis naujais laikais neužilgo neišvengiamai tampa veiksmu. Štai jautruolis menininkas Jurgis Didžiulis net į Ibizą spruko nuo banditiškų kaimyno Jakilaičio antpuolių. O panašūs antpuoliai vyksta Vilniuje daug kur – tarnybose, poliklinikose, Seime, valdžios koridoriuose. Tai rodiklis, kad valdo visiški emociškai nestabilūs nebrendylos, isterikai,negebantys savęs kontroliuoti, demonstruoti šaltą protą ir charakterio tvirtybę krizės iššūkiuose, tuo pačiu sutelkti žmones konstruktyviems veiksmams.
Tad ryžtantis pastojimui dabar Vilniuje, reikia užsiauginti storą odą, kuri taptų mamiškų skydu ateisiančiam angelėliui. Nematomu meilės skydu nuo agresijos energijų,tvyrančių aplinkoje. Gal pradžioje verta įsirengti namuką, nusipirkti butuką užmiestyje ar ramesniame miestelyje? Provincijoje nepalyginamai ramiau.
Jei taip stipriai kliūva aplinkos smerkimas, vadinasi, dar nesate subrendusi besąlygiškai motinystei, dar jaudinatės paaugliškai – „ką kiti pagalvos”. Tai jūsų gyvenimas, ne tų juodųjų smerkėjų.
Saule paskelbė atsakymą 2022 17 spalio