Sveiki, šis visuotinės suirutės metas sutampa su kūdikio laukimu. Sunku atsimušti nuo infosruttų medijoje (beskaitau knygas, žinių privengiu), palaikyti vyrą, kuris be darbo (ne jo kaltė, kad taip nutiko), palaikyti isterikuojančią savo motiną dėl visko. Iki pastojant, dirbau su paveldu/viešaisiais ryšiais, moraliai buvau laiminga, finansiškai nesaugi. Postkovidiniam pasaulyje, suirutė, manau, ilgai dar bus, manau, keisis ir specialistų poreikis, darbų tipas. Ką dar galėčiau išmokti, kad vėliau galėčiau derinti motinystę su darbu? Vaiko skriausti nenoriu, tad atkrenta analitinė žurnalistika (plauti mundurų nenoriu, o visa kita menkai apmokama), meninis rašymas (džiaugsmas sielai, stresas skrandžiui), paveldas/viešieji ryšiai (darbo laikas iki 19 val., konkurencinga valstybės tarnyba). Išlaikytine būti negaliu ir nenoriu. Svajoju gyventi Lietuvoje, noriu čia auginti vaiką.