Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Sveiki Saule,Ar reikia krikstyti maza vaika(tarkim 1-2 metu) ar geriau palaukti kai jis bus vyresnis/suauges, kad pats galetu nuspresti ir pasirinkti religija arba jos nepasirinkti visai? Ar paaugsi reikia vesti i baznycia? As su vyru esam maziukai pakrikstyti, veliau prieme komunija. Bet as nezinau ar esu religinga. Baznycioj nejauciu ramybes, dazniausiai norisi verkti. Tikiu Dievu-Kureju, angelais sargais, nors ir meldziuosi ‘Teve musu’, nemoku ir nezinau kaip melstis tiesiogiai Dievui, bet nezinau ar tikiu krikscionybe ar kaip cia pasakyti. Perskaiciau kunigo Ricardo Doveikos knyga(priemiau pas ji komunija vaikysteje), taciau knyga mane nustebino, dar daugiau atsirado abejoniu del religijos. Aciu.
Saule paskelbė atsakymą 2021 10 balandžio
Artėja cikliškai laikas, kai visi Lietuvoje susirūpins tikėjimo reikalais ir klausimais, ieškos guru ir kitokių tikėjimo stulpų, į mūsų šalį suplūs būriai misionierių ir įvairių religinių tiesų skelbėjų. Šis laikas: 2021/05/14 – 08/01 ir 2021/ 01- 05 mėn.
Nesu guru, neturiu etinės teisės kitiems piršti savo tikėjimų ir žinių apie dievišką pasaulio sąrangą. Jos smarkiai lenkia laiką, nebus daugumos suprastos.
Tačiau man nuoširdžiai rūpi šviesi ateitis, kurią kurs nūdienos kūdikiai, išpažįstantys vieną ar kitą religiją. Dėl to imuosi atsakyti į šiuos subtilius apeigų klausimus. Mat religiniai dalykai priešina žmones, įžiebia karus. Esu iš daug kur išvyta būtent aršių krikščionių. Iš Jaunimo centro, kur buvau pakviesta vesti lasivanorišką astrologijos pažinimo būrelį, su viešu triukšmu išmetė kun.A.Peškaitis. Nesu gyvenime mačiusi tokio pikto žmogaus. Jo dėka sužinojau, kaip atrodo neapykanta ir įtūžis. Jo pastangų dėka šalies vidurinėse mokyklose uždraustas minėti astrologijos vardas. Iš dalies jam dėkinga, nes būrėjiškasis ,magiškasis astrologijos žinių lygis Lietuvoje dar yra toks žemas, kad leisti dėstyti vaikams aukštajį žvaigždžių meną – išties per anksti, dar per mažai profesionalių ir etiškų astrologų.
Ir LRT uždrausta man kalbėti. Kitas piktas žmogus, teologas Paulius Subačius, net pagrasino išmetimu iš darbo žurnalistei, kuri kviesdavosi gerbiamą kunigą M.Grabowskį ir mane diskutuoti apie sakralių apeigų ( krikštas, Vėlinės ir kt) raidą naujais laikais.
Tai pavyzdžiai, įrodantys, jog priklausymas vienai ar kitai religijai gimdo velnišką pyktį, kitamanių puolimą. Ar norite, kad jūsų pakrikštytas vaikas persiimtų šia neapykantos kitamaniams dvasia, naikinančią sielas? Mat priklausymas vienai ar kitai religijai persmelkia jos dvasia, tampa gyvenimo būdu ir pasmerkia vaikus pakaroti, dubliuoti Kristaus, Budos, Alacho žemiškus gyvenimus. Krikščionybėje – patirti Likimo kirčius ir kančias, savo skausmu ir nepritekliais valyti aplinkinių karmas. Budizme – tapti objektyviu, šaltu, taikiu, neveiksniu stebėtoju net aplinkinių krizių, išbandymų momentais. Musulmonų tikėjime – griebtis peilių prieš kitatikius, vynioti moteris į burkas ir čadras, turėti haremus.
Mažam vaikui krikštas būtinas. Mat liauna siela, atėjusi į šį pasaulį, nėra tiek stipri, kad apsigintų nuo piktų dvasių poveikių. Piktos dvasios yra, tai faktas. Liaudyje jų neigiamas poveikis iki šiol vadinamas nužiūrėjimu, prakeikimu ir pan. Kai didžioji dalis kunigų buvo šviesūs, dvasiškai stiprūs žmonės, kai krikščionių bažnyčia nebuvo pritvinkusi įvairaus rango vaikų išnaudotojų, krikštas turėjo ypatingai stiprią apsauginę galią. Dėl to ir buvo krikštijami kūdikiai.
Išties vaiką turėtų saugoti mamos besąlygiška, dvasinga meilė, sukurianti stiprius apsauginius laukus, nujaučianti pavojusi ir grėsmes. Tačiau šalyse, kur moteris beteisė ir turi kaip kareivis kovoti su socialinių sistemų pakrikimu ar nebuvimu, neprieinamumu neturtingiems (švietimas, sveikata, kultūra, būstas jauniems), jai nebelieka nei laiko, nei jėgų puoselėti savo vidinius pasaulius, medituoti, megzti ryšius su protėviais ir Dievais, dalintiis meile su vaikais, būti savo šeimos kunige ir Deive. Ji kovoja dėl šeimos išgyvenimo. Tuomet krikštas padeda jai stiprinti vaiko astralines ( dvasines) apsaugas.
Tenka dalyvauti naujoviškose krikštynose. Atliepdami laiko dvasią, remdamiesi senoviškomis tradicijomis, pažangesni tėvai ( perimdami gražiasias patirtis iš pagonybės ir krikščionybės) kuria individualias krikštynas su tai šeimai artimais scenarijais. Jų pagrindiniai akcentai: vyksta gryname ore gamtoje, arti tėvų aar senelių sodybų, šaknų. Susirenka glaudus artmiausių giminių ir draugų ratas. Giedamos etninės giesmės, dėkojama ir prašoma apsaugų giminės kamieno garbiausių protėvių, dėkojama tėvaams ir protėviams, Žemei ir Dievui, Visatai ir kūdikio angelams sargams. Krikšto tėvai apvelka kūdikį ypatingais, sakraliais krikšto drabužėliais, įteikia apsaugines relikvijas, apgaubia palinkėjimais, eilėmis ir net paveikslais. Sodinami ta ypatinga proga medžiai, keliami inkilai, rengiami meno užsiėmimai su kaimynų ar giminių vaikais, įrašomi palinkėjimai. Dažniausiai pati mama sukuria sakralių apeigų scenarijų. Juk ji yra savo šeimos dvasios sergėtoja. Jos besąlygiška meilė, nuojautos, sapnai, vizijos, tikėjimai taps ta tikraja šeimos dvasine terpe.
Esu mačiusi nepaprastai gražių ir dvasingų krikštynų jau be bažnyčios. Deja, jas surengti nėra lengva. Mat dažnai stoja piestu, priešinasi krikščioniškoji giminės pusė. Ne kiekvieni tėvai turi vidinės stiprybės išpildyti savo krikštynų vizijas ir nesusipykti su senais giminės autoritetais. Dar didesni keblumai atsiranda mokyklose, kur tikyba privaloma. Bažnyčioje nekrikštytas vaikas tampa tarsi balta varna, smerkiamas tylomis krikščionių.
Bažnyčia tokia, kokia yra – negaailestinga, plakanti, su nekrikštų baudimais ir savižudžių bei išsiskyrusių viešais pasmerkimais, egzorcistiniais seansais ir inkvizicijų aktais – tai nueinančios Žuvų epochos visuomenių žymė. Bažnyčia išties labai reikalinga ir tebeišlaikys savo įtakas ir galias TEN, kur valstybė nemažina skurdo, nesirūpina silpnais, vargšais, bejėgiais ligoniais, priklausomybių iškankintais žmonėmis, nekuria socialinės rūpybos sistemų. Vargingas žmogus, negavęs psichologo, mediko, reabilitologo, pašalpų gavimo, didingų vestuvių apeigų organizavimo pagalbos iš valstybės , be abejo, kreipsis į bažnyčią ir tą pagalbą ten gaus. Dėl to tokiem populiarūs krikščioniški vaikų darželiai, mokyklos, narkomanų reabilitacijos centrai Lietuvoje, nes jiems Valstybė neteikia tokio paties serviso lygio alternatyvų. Apie dvasingumą sistemoje, kuri iki šiol neapsivaliusi nuo pedofilų skanbdalų šleifo, net negali būti kalbos.
Šalys, kur bažnyčia labiau pasitikima nei valdžia, šiais laikais be išimčių yra arba skurdžios,arba atsilikusios, arba korumpuotos.
Saule paskelbė atsakymą 2021 10 balandžio