Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Sveiki, Saule. Vis daugiau girdime, kad daugėja autizmo diagnozių vaikams, ADHD, OKS ir pns. Vaikai sodinami ant legalių narkotikų. Ar astrogramose matomi tokie dalykai, ar tai atsinešame? Ar įgijome ir vietoj ryšio su vaikais – pamaitiname juos vaistais.
Saule paskelbė atsakymą 2023 27 spalio
Tai eina iš JAV – tas smulkių diagnozių klijavimas ir vaikų šėrimas vaistais. Jų farma industriją galima drąsiai prilyginti karinei – tiek ji gudri, agresyvi, išradinga ir manipuliatyvi. JAV teismuose vis daugėja bylų, kur tėvai kaltina mokyklas, vaikų darželius, kad be šeimos žinios vaikai buvo prišeriami raminamais ar net slapta įkalbėti keisti lytį.
ADHD sindromas dažniau išsivysto mokykloje ,ypač – gabiems , hyperreaktyvių reakcijų vaikams ,dėl vėluojančių Laike pedagoginių metodų ar mokymosi didelėse grupėse su skirtingu suvokimo greičiu. Štai atveskim į pirmą klasę mažą genijų, kuris namuose kalba keliom kalbom, programuoja ir domisi universitetinio lygio dalykais. Ten jį pasitinka , tarkime, mokytoja Ona. Dauguma atvejų jos akiratis ne ką platesnis, nei turgaus prekeivės, pedagoginį ji baigė, nes kitur įstoti nepakako balų arba tiesiog svajojo būti mokytoja. Be jos klasėje mokslo gabuolį pasitiks keli vaikai, kurie atėjo ne kažko mokytis, o socialiai integruotis. Taigi Onos pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į integruotus. O kur nukreipti dėmesį genijams ir gabuoliams? Atspėjote – jie plepės, judės, bus neramūs, kažko klausinės mokytojos ir tuo ją erzins, bus tildomi , raminami , kol galų gale įpras „varnas gaudyti” – klaidžioti mintimis savo vaizduotės labirintuose. Mat tokioje klasėje jiems nėra ką veikti. Jie protingesni ir už mokytoją ir už visą klasę. Jiems neįdomu , nesigauna lėtai slebizavoti ir derintis prie bendro lygio.
Pabandykite lenktyninį automobilį, stabdyti akmeninėmis tvoromis. Bus didelis BUM. Tad ADHD atsiradimas dažnai susietas su gabaus vaiko pridavimu į standartizuotą mokyklą. Jis gali sutelkti dėmesį ir siekti greito rezultato tarp tokių pačių kaip jis arba ten , kur mokytojas kūrybinis, skirs jam atskiras užduotis,lavinančias jo super intelektą. Prieš Rugsėjo pirmą perskaitydavau visus gautus vadovėlius. Pirmoje klasėje sėdėjau atskirame suole ir skaičiau Dikensą, kol kiti mokėsi abėcėlės. Su laiku išmokau simuliuoti, praleisti pamokas, mokytis namuose tai, kas man pačiai buvo įdomu ir lavino protą, vedė į pažinimą. Juk vadovėliai skirti bendram lygiui.
Klasiokas , garsus , pasaulinio lygio matematikas , Sorbonos ir Brazilijos profesorius aa Vladas .Sidoravičius taip sėdėdavo vyresnėse klasėse. Muistėsi įkalintas suole , draugiškai , atlaidžiai stebėjo, kaip visa klasė prakaituoja su algebra.. Nuostabus matematikos mokytojas V. Mačernis jam sudarė individualią programą. O Vladas per pamokas eskizavo oro balionų brėžinius, mokėsi Bealtles natas, pasinerdavo į olimpiadines matematikos užduotis. Darė tai hyperaktyviai. Ir pirštines , lietsargius pamesdavo kaip ir visi gabuoliai, kurių mintys užimtos rimtesniais dalykais, nei smulkių daiktų sergėjimas. Beje, per žiemą pametu ne vieną porą turginių pirštinių. Negi dėl to kreiptis į psichologą, tirtis ADHD ir gerti vaistus?!
Didžioji dalis ADHD – tai mąslūs, žingeidūs vaikai, su superaktyvia smegenų veikla, kurie verčiami mokytis, kas jiems neįdomu nepritaikytoje jiems švietimo sistemoje. Iš čia ir dėmesio išsklaidymas ir negebėjimas koncentruotis. 12 metų įtupdyti į suolus! kaip dresiruoti šuniukai būdelėse tuos įgūdžius užtvirtina. Kognityviniai , mokymosi , komunikaciniai įpročiai formuojasi pradinėse klasėse, 7-14 m Merkurijaus amžiuje. Štai kodėl dauguma ADHD diagnozių nustatoma pradinėse.
Vaikus būtina skirstyti pagal IQ mokykloje. Ypač gabius ugdyti pagal sudėtingesnes programas. Juk tai Žinių visuomenės elitas. Dauguma tėvų to nesupranta, nežino , aklai klauso mokytojų pastabų , visiškai pasitiki psichologais . Nes nepažįsta patys savo vaiko, neranda su juo bendros kalbos, nes neturėjo tam laiko ir noro.Taigi juos išromija , įvairiais būdais išdresiruoja tyliai , nejudant sėdėti suole. Proto guvumas neatsiejamas nuo motorikos , mobilumo . Surakink kojas- – ir vaiko psichika pakriks.
Didžiausia šiuolaikinių visuomenių problema – Meilės deficitas. Vaikas, negavęs , nepažinęs namuose nuo pirmų dienų meilės, be jokios abejonės, turės elgesio patologijų ir rimtų diagnozių. Mes – biologinės, gamtinės būtybės. Net gėlė namie nežydi, jei negauna meilės ir dėmesio. O ką kalbėti apie vaiką! Indigo sąmonės vaikui meilė, glaudus emocinis-jausminis ryšys su artimaisiais svarbesnis už maistą.
Apie autizmą gaunu nuolat daug klausimų. Neatsakau, nes jaučiu didelę pagarbą autistų mamoms, ant kurių gula didžiausia jų auklėjimo našta . Mano samprotavimai gali jas įžeisti, įskaudinti . Tad geriau patylėti ir suteikti joms visokeriopą pagalbą jų nelengvoje pareigoje.
Autizmo spektras – beribis. Ir priežastys , dėl kurio jis atsiranda, irgi beribio spektro, individualizuotos, neįmanoma subendrinti. Kiekvienu konkrečiu atveju – vis kitos. Pradedant genetika, tėvų karma, bedvase jų būtimi ir baigiant ekologija, skiepais, netinkamu maistu, nepatenkintais poreikiais kūdikystėje, smurtine aplinka. Viena iš priežasčių – susvetimėjimas. Geriau gimti kinų laboratorijos roboto įsčiose ir užaugti mylinčioje kinų šeimoje, nei gimti natūraliai ir patekti į daiktų vergų, konfliktų draskomą šeimą, kur kiekvienas sau, susvetimėję, o mamai vaikas – našta ar kliūtis karjerai, na visiškas svetimkūnis jos gyvenime, tai ir auga kaip svetimkūnis.
Kita priežastis – ezoterinė, kosmologinė. Dalis vaikų su įgimtomis autizmo patologijomis didvyriškai išperka giminės kamieno karmą. Pora tūkstančių metų , Žuvų epochoje, protėvių pražangos ir nuodėmės persiduodavo, nusitransliuodavo SEPTYNIOMS KARTOMS į priekį. Tarkim senelis kažką nušaudavo, o jo provaikaičiai mokėdavo karmines jo skolas luošumu , gyvenimo bėdomis. Vandenio epochoje to nebus. Vaikai išpirkinės tik savo biotėvų karmas arba mokys per neįgalumą juos žmogiškumo , atjautos ir meilės .
2009-2025 , epochų sandūroje autistų gimsta daugiausiai. Dalis jų atidirbinėja savo giminės kamieno karmą. Dalis gimsta priešiškoje terpėje, kuri dar nepasiruošusi jų ugdymui. Terpėje, kur tvyro smurtas, agresija, nejautra, panieka, nemeilė, griežta kontrolė, išnaudojimas, nepakantumas kitaip mąstantiems , kritika, abuojumas, patyčios. Visa tai, kas mirtinai išgąsdina šviesos vaikų sielas. Matau kartais jas atsiskyrusias nuo šeimos lauko, plevenančias sau kažkur aukštai, tarsi stebinčias iš viršaus, kaip tėvai kamuojasi su autistiško kūno refleksais.
Horoskope yra įgimtų psichinių ligų rodikliai. Ne visada jie sutampa su realiomis diagnozėmis. Vaiko raidoje būna periodų, kai jis linkęs į depresiją, arba į hyperaktyvumą. Tai priklauso net nuo gyvenamos vietos! Elgesio sutrikimai gali išnykti net pakeitus šalį . Tarkime, išeina stiprus Saturnas iš trečio ( komunikacija), arba planetų sankaupa iš 12to ( asocialumas). Deja, diagnozė prikabinama visam gyvenimui, neatsižvelgiant į ind.raidą. Dirbau su ADHD diagnozuotų vaikų ( JAV) astrogramomis. Astrologiniu požiūriu jie nebuvo patologiniai, tiesiog neparankūs standartizuotai mokyklai . Protinga mama juos nukreipė į sportą , kur jie nėra vertinami kaip sutrikusios raidos, nes ten jiems sekasi. Sporte niekas neverčia atsėdėti pamokose, kur mokoma dalykų, kurių 100 proc jiems nereikės gyvenime.
Astrologiniu požiūriu visi vaikai, net dvyniai yra skirtingi. Tad taikyti jiems bendrybines , vienodas ligų diagnozes ir gydyti standartizuotais vaistais – yra gryniausias asmenybės suniekinimas, prievarta, būdinga senajam pasauliui. Jame visi buvo sugraduojami pagal MITINĘ NORMĄ , sukaišomi į lentynėles kaip bibliotekoje pagal išorinius pavidalus . Senamadiškų tradicijų mamos, mokytojos tą daro toliau. Indigo vaikai netelpa į jų dirbtinus rėmus, taigi lengvai nurašomi į ligotus. Beje, kartais tai tėra laukinukai maugliai , negavę šeimoje būtiniausių dalykų – meilės, atidos, rūpesčio, globos,bučinių,dialogų, humoro, buitinių įgūdžių ir SUPRATIMO !!!! Terpės, aplinkos požiūriai yra kertiniai žmogaus ugdyme, savivokoje. Jei aplinka į kitokį vaiką žiūrės kaip į ligonmį, jis ir jausis ligoniu visą gyvenimą. Jei aplinka jį mylės, vertins kaip pilnavertį visuomenės narį, išmokys kontroliuoti ypatumus, nelaikys ligoniu, neizoliuos – jis ir stengsis pritapti, su didesniu noru mokysis.
Nepriimtina , kai autistai romantizuojami , kaip kokie ateiviai. Taip, tarp jų yra KITOKIŲ vaikų, kurie savo intelektiniais gebėjimais, ypatingu matymu smarkiai aplenkia laiką , išskirtiniai kažkokioje vienoje srityje. Tačiau tokių mažuma. Didžioji dalis – sutrikusios raidos , reikalaujantys spec.ugdymo ir atidesnės priežiūros, integracijos programų. Genetika ir karma nekur nedingo. Jos buvo ir liks Visatos objektyvaus teisingumo įrankiais. Už tėvų jaunystės antižmogiškus poelgius dažnai tenka sumokėti ir tokiu būdų – gavus probleminę Dangaus dovaną , agresijos purtomą vaiką, kaip priminimą apie TĖVO dvasinį smurtą kitų atžvilgiu. Svarbu, kad visuomenė, sutelktomis pastangomis padėtų šiuo atveju tėvams, nepaliktų jų vienų neviltyje, apsaugotų sveikus vaikus nuo jų keliamų grėsmių.
Kažkada svajojau dirbti su autistukais kaip meno terapeutė. Turėjau omeny tuos – KITOKIUS, šviesos, talentingus, nepritampančius prie visuomenės, nesuprastus, užsidariusius savyje vaikus. Juos sutikau kaimo studijoje. Tačiau iš arti susidūrusi su tais, ne genijais, o patologiniais, išsigandau, atsisakiau svajonės. Viešėjo namuose žymi užsienio astrologė su studentu autistu. Kai mano vyras po ilgo laukimo griežtai pasibeldė į vonią, kur mirko valandų valandas ypatingas svečias, šis išėjo ir trenkė šeimininką jėga į sieną. Vizijose prasisuko autisto tėvo griežtas auklėjimas, bausmės , ažaukštinti lūkesčiai ir psichol.smurtas, Vaikinas tą pati atkartojo, tik fiziškai, ne psichologiškai. Šiuo atveju autizmas išsivystė kaip smurtinio auklėjimo trauma. Koks skirtumas dėl ko išsivystė, jis jau tapo pavojingas aplinkai, jau pacientas, o ne elfas iš pasakų apie penktos dimensijos kosminę ateitį.
Kiekvienas autistukas turi savo kalbą – komunikacines ypatybes. Mamos meilė ar psichoterapeutų įžvalgos, profesionalumas padeda juos atrasti. Tuomet mokyklos užduotis – kuo glaudesnis kontaktas su tėvais – mokantis to ypatingo vaiko KALBOS, kad jis jaustųsi SUPRASTAS, jį pamažėle išmokant mūsų bendrinės kalbos. Jei nėra kontaktų ,lengviausias kelias – slopinti vaistais. Žinia, visi lengvi keliai veda į pragarus:)))
Saule paskelbė atsakymą 2023 27 spalio