Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Naujoje epochoje vaikų gims vis mažiau. Jie bus kaip Dangaus dovana arba karminė bausmė. Senoje svetainėje paaiškinau priežastis, kodėl vaikų mažės, pagal paieškas galite susirasti.
Neįmanoma ir nereikia bendrinti persileidimus į dėsningumus, kurie tinka visoms. Vienu atveju tai gali būti karminė bausmė už šio gyvenimo nežmoniškas pražangas meilei, kitu atveju – nutolimas nuo gamtos ir savo natūralių bioritmų, kai kūnas nepajėgus veisti, mat visa energija nueina į lyderės smegenis. Dar kitu atveju – tiesiog medicininės fiziologinės priežastys, kurių neįžvelgia neatidūs medikai.
Dalis atvejų yra visai ne tragedija, o išsilaisvinimas iš neigiamos giminės karmos laimingam gyvenimui ir gražiems darbams kitų labui. Savo aplinkoje esu susidūrusi su keliais tokiais persileidimų atvejais. Štai vaikas pagal giminės kamieno karminę tąsą turėjo numirti užaugęs ir motinai tektų jį laidoti.Ar įsivaizduojate kokio tai masto kančia – netekti užauginto, išmyluoto, gražiausiomis viltimis apgobto, vos sparnus išskleidusio mylimo vaiko?! Už ką sudaužoma širdis, už ką skiriama tokia kančia gerai, niekuo neprasižengusiai mylinčiai mamai? Dažnai tik už kokio blogiuko proproprosenelio pražangas kaip prakeiksmas, kaip karminis kirtis… Mat veikė Žuvų epochos dėsningumas, jog už prosenelių negerus darbelius, pasišiukšlinimą prakeiksmai krenta iki 7 kartos.
.
Naujame pasaulyje žmonės siekia būti laisvi. Laisvi ir nuo giminės sunkaus karminio paveldo.Vienas iš išsilaisvinimo būdų – pastoti, bet dėl persileidimo nepagimdyti vaiko, kuriam pagal giminės kamieną galbūt lemta kentėti, galbūt gimti luošam, galbūt tapti tėvams nepakeliama našta, o geriausiai iš geriausių motinai – viso gyvenimo tragedija.Kol jo nematei – tu jo nepažinai, neprisirišai, tiesiog vaisius nesunoko, bet tragiškos laidotuvės ateityje nenusimato. Toks persileidimas gali būti vertinamas kaip karminė dovana geram žmogui. Iki 2 mėnėsių apskritai – tai embrionas be smegenų ir sielos. Jo prarasto gailėtis – tai maitinti savo sielovartomis bažnyčią ir psichologų kišenes.Jei taip sodininkai raudotų dėl kiekvieno nušalusio pumpuro…kažin kokia raudų siena čia būtų. Siela įsikūnija tik po antro nėštumo mėnesio.
Rašau tik apie dalį atvejų, kurie klaidingai tragedizuojami ir tuo pačiu skiepija stiprias baimes-blokus moteriai dėl naujo pastojimo. Kiekvienas atvejis – išskirtinis, su išskirtine priežastimi, dėl to bendri patarimai neįmanomi.
Naujos sąmonės vaikai ateina mus kažko išmokyti. Vis dar mokausi iš savo vaikų, dėkinga , kad mane jų sielos pasirinko. Ir persileidimas yra kiekvienai porai( ne vien moteriai) kažkokia svarbi pamoka, kurią reikia įžvelgti, įsisąmoninti, padėkoti už ją ir keistis į gera. Kančia visada geriečius taurina- kaip kartus gyvenimo vaistas, kaip svarbi pakopa, kurią įveikiame ir atrandame gilesnes prasmes,prabundame dvasiniam gyvenimui.
Įsiminė viena motinystės istorija. Mažorinių verslininkų porai po eilės nesėkmingų pastojimų gimė protiškai neįgalus kūdikis su ryškiais įgimtais kūno defektais. Jų draugai suglumę
šnibždėjosi, jog neverta tokio auginti namie, vis vien iš jo nieko nebus.Klausė manęs- ko toks luošas vaikelis gali išmokyti? Kaip ko? Meilės, žmoniškumo, atjautos, pakantos, empatijos, besąlygiškos motiniškos meilės – tauriausių žmogiškų savybių. Vien dėl šių pamokų apskritai vertėjo gimti!
Taip ir moteris po persileidimo kančios labiau brangins,atidžiau rūpinsis ir stipriau mylės kitus savo, ir ne savo vaikus, taps jautresnė ir gailestingesnė su kitais, vartojimo pasaulyje atskirs tikrasias vertybes nuo rinkodarinių.
Dar palinkėčiau neviešinti plačiai svetimiems pastojimo, jei nėštukės nėra žinomos žvaigždės, t.y. nėra dopinguotos minių sekėjų ir gerbėjų kolosalių energijų. Yra viešumoje daug nelaimingų piktų žmonių, kurie pavydi kitiems laimės. Jų pavydas turi gyvybę naikinančią galią.