Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Priimkite užuojautas, labai skaudžios patirtys. Šiuo metu serga artimas giminaitis. Atsakymą skiriu ir jam, kad nemaitintų ir nebeaugintų vėl recidyvinio auglio įsiučiais ir pykčiais dėl prastos valdžios, aplinkinių netobulumų ir „netikusio jaunimo”.
Pasidalinsiu sena sūnaus svajone. Nežinojau jos, atsekiau pagal pasirinkimus – biochemijos studijose praktiką pasirinko vienoje geriausių laboratorijų pas Nobelio premijos laureatą, žymų onkologijos tyrimų srityje. Po praktikos netikėtai persiprofiliavo į diabeto tyrimus. Paaiškino kodėl: „vaistų nuo vėžio nėra,jų neišrasim, nes jo priežastys yra pernelyg skirtingos, pagrindinė – nesveika gyvensena.O čia jau ne medicina gydo, o politikai investuoja ir pats žmogus rūpinasi.”
Naujoje epochoje, kurioje keičiasi visų sričių mitologija (energetinės matricos), sveikatą valdo jau nebe Liūto, o Vėžio archetipas. Su ligotu kūnu jau niekaip drąsiai liūtiškai nebepakovosi,jam neįsakysi ir jo nesuvaldysi, vienintėlio veiksmingo vaisto neįduosi, net talentingiausias medikas neištrauks iš ligos gniaužtų. Kūną reikia kaip mažą kaprizingą vaiką atidžiai puoselėti , juo kasdien rūpintis, grūdinti, stiprinti, į jo siunčiamus tylius signalus įsiklausyti.
Vėžys – tai jau visiškai „užpelkėjęs”, „voratinkliais” apėjęs, neprižiūrėtas kūnas, pajuodęs biolaukas, traumuota seila. Cheminiai vaistai gali pukiai kūną „išvalyti” , suaktyvinti autoimuninę savyginą. Bet jie bejėgiai, jei pats žmogus nekeičia ydingos gyvensenos,kuri paskatino veistis piktybines ląsteles, išprovokavo vėžį.
Atmintyje – apslankymas ligoninėje pas tetą, kuriai sėkmingai išoperavo prieš 30m auglį. Ji buvo kupina vilčių ir energijos. Tačiau mums abiems buvo aišku, jog vėl bus blogai, jei ji grįš pas pasichopatą vyrą, kurio kasdienės isterikos ir engimas pavertė žmonos gyvenimą pragaru, „uždirbo” jai onkologiją. Ir jokie vaistai negelbės. Taip ir įvyko, po metų jos netekom.
Draugė Vandenė, sužinojusi, kad turi krūtyje auglį,spontaniškai apsisprendė – metė rašyti dėl pinigų į porno leidinį, pabėgo į švarią salą, į nuošalią trobelę prie jūros, staigiu valingu judesiu išsirovė iš piktybinės terpės, ten 9 mėnesius turėjo pasimatymą su savo kūnu, susiliejo su laukine gamta ( tai suaktyvina natūralią kūno biologiją), pasninkavo ir valėsi, gėrė šaltinio vandenį. Įsiklausė intuityviai, ko nori kūnas – kokio maisto, kokių skonių. Meditavo gamtos ramybėje, maudėsi, miegojo pagal poreikį. Malonino ir nuramino, nuskaistino sielą, apsivalė nuo energetinių toksinų,iškuopė praeitį nuo toksiškų atliekų – nuoskaudų, keršto, kalčių. Grįžo namo be auglio. Tačiau radikaliai pakeitė gyvenseną: išnuomavo sūnui butą atskirai, kad jos kasdien neėstų priekaištais, liovėsi chaltūrinti su atgrasiais vimdančiais rašymais dėl pinigų, aktyviai užsiemė tuo, ko troško jos ugninga siela – teisine kova prieš NT mafija, ėmėsi ginti senukus su butais, į kuriuos nusitaikė banditai. Jau 15 metų neturi auglių.
Astrologijoje ląstelių supiktybėjimą įjungia Plutono planeta. Visų gimimo horoskopuose yra Plutonas, rodantis, kurioje kūno dalyje ir dėl kokių psichologinių- fiziinių-energetinių-socialinių priežasčių gali mutuoti ląstelės. Teoriškai visi gali susirgti vėžiu, bet taip nėra. Kodėl?
Moralinės religinės dogmos nesuvekia, kai matome, kaip vėžys pasiglemžia tyriausius,skaisčiausius, geriausius, kurie ir gyveno dorai, ir kūną prisižiūrėjo ir sveikata nesiskundė.Tačiau emocinis fonas , kuriame jie gyvena ar dirba, yra piktybinis,smurtinis, persunktas neapykantos ir pavydo, pagiežos vienas kitam. Taigi dažniau miršta šviesiausi tokioje negatyvioje aplinkoje.Gydyk juos negydyk – jei susargdinusi terpė tokia pat toksiška, vadinasi, ir sąlygos atsinaujinti vėžiui – idealios.
Kūnas pats siunčia įspėjančius signalus. Teko dirbti 1,5 metų gyvatyne, kur piktas savininkas sukūrė bjaurių patyčių, viešų pajuokų atmosferą, kur norma būdavo – audringi , neva šeimyniniai, skandalai, kaltinant vienas kitą, išpilant vienas ant kito emocines šiukšles. Pirmoji auglius operavosi jo žmona. Kai ėmė dygti juodi apgamai ant krūtų, susimąsčiau, jog nėra prasmės gamintis vėžį net aukso narvelyje, išėjau neatsuigręždama. Juodi agamai po pusmečio nudžiūvo,nukrito.
Jau išmokau drąsiai pokalbyje iškart stabdyti smurtines energijas, kurios intoksikuoja kūną. Paprašau pašnekovo: „ar galite tą patį pasakyti be pykčio?be sarkazmo? be pagiežos? ar galite nesidalinti su manimi neigiamomis emocijomis ir nevaryti man vėžio? kodėl jūs rėkiat, juk nesu jūsų šiukšliadėžė? Jei pašnekovas nesupranta ,ko prašau, nutraukiu bendravimą, kad ir koks jis man būtų reikalingas. Su žemų vibracijų žmogumi nieko gero bendrai ir nesigautų.
Kūnas stipriai, kaip į stresą, reaguoja ne vien į toksišką maistą, antiekologinę gyvenimo terpę, asmeninius sukrėtimus. Kaip lazeris ląsteles skrodžia teigiama ar neigiama, aukštų ar žemų dažnių energetika.Ar žinojote, jog
gėlos vibracijos – 0,1-2 Hz
baimė – 0,2-2,2 Hz
nuoskauda – 0,6-3,3 Hz
gailestis – daugiau nei 3 Hz
susierzinimas – 0,9-3,8 Hz
pasipiktinimas – 0,6-1,9 Hz
audringas pykčio protrūkis 0,5 Hz
įtūžis,nuožmumas 1,4 Hz
pyktis – 1,4 Hz
puikybė – 0,8Hz
panieka – 1,5 Hz
pasipūtimas, arogancija -1,9 HZ
dosnumas – 95 Hz
padėka – 45 Hz
širdinga padėka – daugiau nei 140 Hz
vienybės pojūtis su kitais žmonėmis – daugiau nei 144 Hz
atjauta – 150 Hz ir aukščiau
meilė ( suvokiama ir išreiškiama protu, ne širdimi) – 50 Hz
meilė, kuri kyla iš širdies ir yra nukreipta į visus be išmities žmones ir gyvus padarus) – 150 Hz
– besąlygiška, visa aprėpianti, kosminė meilė – daugiau nei 205 Hz
Kuo aukštesnės vibracijos, tuo aukštesnis žmogaus sąmoningumas, tuo jo kūnas reaktyvesnis ir atsparesnis virusams,ląstelių su pyktibėjimui, tuo imunitetas galingesnis.
Pirminis vaistas nuo vėžio – giluminė psichoterapija, išvalanti žmogaus sielą ir tuo pačiu kūną nuo vaikystės ir praeities traumų, nuo toksiškų energetinių darinių, nuo baimių. Psichoterapija tai ne tas pats kas psichologinės konsultacijos. Galima ją gauti ir pačiam, tik tam reikia daug laiko – ilgų pasivaikščiojimų miške, maudynių jūroje ar vaikystės ežere, sąlyčių su laukine, žmogaus nesudergta gamta,su patinkančia muzika ir daile.
Būtina ir sielos sanitarija ( ji reikalinga ir kasdien, kaip kultūros dalis, kad ir dienoraščių rašymas, mentalinės mantros, generuojamos pozityviios emocijos -nuotaikos).Iš pagrindų keičiama mityba į sveikuolišką. Keičiami bendravimo įpročiai, atsiribojant nuo toksiškų prielipų. Labai veiksmingos antistresinės programos. Chemoterapija – tik sudedamoji, aktyviausia dalis, kuri nedaro stebuklų, jei žmogus yra vidujai nešvarus, piktas, iškankintas stresų, jei gyvena ir dirba greta toksiškų žmonių.
Sukuriama vis daugiau filmų , kurių tema – onkodiagnozė ir herojų reakcija į ją. Dauguma personažų skuba daryti ir įgyvendinti tai, apie ką ilgai svajojo, bet nedrįso, vis neturėjo laiko. Tai irgi bendras antivėžinis receptas – rūpintis savo siela, neužmiršti jos poreikių. Tai kartwis mandrai pavadinama: išlaisvinti emocijas, atgaivinti pojūčių aštrumą. Neigiamų emocijų išlaisvinimas yra visada piktybinė žalai šalia esančiam. Aukštoji kultūra jas moko transformuoti į kažką gražaus ir vertingo. Jei gaunu iš kažko pykčio dozę, išvažinėju ją dviračiu su daina, projektuoju į grindų plovimą ar stalčių tvarkymą, išprakaituoju triūsdama sode.
Kiekvienam žmogui gydymas tui būti individualus, pagal jo energetinio kūno rodiklius. Šeimos gydytojai intuityviai tuos dalykus jaučia ir nurodo kaip kryptį skirdami veiksmingus vaistus.Vienus, be vaistų, gydo ramybė lovoje, kitus – mankštos, trečius – interaktyvumai su pasauliu, ketvirtus – net pypkė su stikliuku. Kiek žmonių – tiek individualių gydymo metodų.Bendra medicina jų nepajėgi suasmeninti. Tą geba pats žmogus, įsiklausęs, įsijautęs į savo kūno reakcijas, radikaliai pakeitęs ligtolinę susargdinusią gyvenseną, pasirinkęs pozityvesnę terpę, kur niekas nežeidžia jo orumo,nesmaugia prievolėmis ir nuolatiniais žeminimais, priekaištais. Nebūti toksiškais ir nemaitinti savo sveikata toksiškų – šito tik pradedame dauguma mokytis. Vėžys – kaip radikaliausias mokytojas.