Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Sveiki, Saule. Koki pavidala astrologiskai naujoje eroje tures ŠEIMA? Ar galima tiketis, kad tai bus vienas amzinu nesikeicianciu dalyku: tevai, vaikai, bendri namai su ilgaamzem tradicijomis, tevai pirma augina vaikus, paskui vaikai rupinasi senais tevais ir pan. O gal jau greit nebeliks tokio dalyko ir visi vis greiciau artesime prie robotu?
Saule paskelbė atsakymą 2021 10 birželio
Keičiantis epochoms, keičiasi ir šeimos pavidalai. Gal per skubėjimus ir lėkimus to nesimato, o universitetiniai filosofai užsikasę bibliotekose ir istoriniuose analoguose nepastebi esmingų pokyčių nūdienos realybėje, esamoje visuomenėje.
Kas yra šeima? Tai būtina, neišvengiama sąjunga užauginti sveikus ir gajus palikuonis. Šeima kuriama užauginti vaikus. Atvirai sakant, nematau kito aukštesnio jos tikslo. Laisvam žmogui, kuris nepasirengęs prisiimti pilnos atsakomybės už vaikus, šeima gali ir nebūti reikalinga. Galima rasti pasitenkinimą darbe iki paskutinio atodūsio, pomėgiuose ir sporte, keliauti, turėti bendraminčių grupę, užsidirbti gydymui privačiose ligoninėse su slauga, nagi ir bus kam tą paskutinę stiklinę paduoti, kad ir labai brangiai. Svarbu, kad gyvenimas bus nugyventas prasmingai ir sąmoningai, palikta po savęs daug reikšmingų, tvarių darbų nieko nenuskriaudus.
Žuvų epochoje šeima vaiką išmokydavo, paruošdavo gyvenimui išleisdama jį į mokslus ar išmokydama amatų – siūti,kepti, virti, statyti,arti ir sėti. Net folke ir pasakose tai buvo akcentuota: kaip mirdamas tėvas laužia vyteles ir dėsto pamokymus savo trims sūnums, kuriems teiks patiems ieškoti laimės gyvenime. Senoji karta iki šiol dar įkyriai perša vaikams ir anūkams savo tėviškus teorinius-buitinius paprotinimus ir pamokymus – kaip gyventi.
Vandenio epochoje gimsta vaikai , kurie patys moko tėvus – kaip naudotis IT technologijomis ir gauti greičiau socialines paslaugas. Vaikai patys gali greičiau visko išmokti, turėdami prieigas prie mokomųjų appsų ar lankydami gerus darželius, mokyklas, modernioje švietimo sistemoje.
Šeimos paskirtis kinta, jau pakitusi. Pirmiausia, ji turi patenkinti kertinius biologinius poreikius – IŠMAITINTI ir APRENGTI vaikus, užtikrinti jiems stabilų finansinį pagrindą gyvenimo pradžiai – apmokėti stomatologus ir kitus gydytojus, jei to reikia pilnavertei sveikatai, apmokėti studijas, padėti finansiškai įsikurti pirmojo darbo mieste.
Ateities pasaulyje prasimaitnti nebus taip paprasta. Maisto trūks, mat dėl ekologijos ir svylančios gamtos nebus įmanoma tokia plynų, laistomų pasėlių laukų žemdirbystė,kaip anksčiau.Net bulvės bus problema – jos gali vis dažnai neužderėti sausrose. Apie grūdines apskritai tyliu. O juk anksčiau vargšai studentai ir skurstančios šeimos sočiai prasimaitindavo iš bulvių-makaronų. Eko-ūkių produktai – brangiausi dėl darbo sąnaudų. O sintetinis pigus maistas – tai peilis sveikatai, aštresnis, nei antikovidinės vakcinos. Žinia, jau dabar vargingi studentai ar brangiuose miestuose nuomuojantys butus jaunuoliai per dažnai pabadauja.
Ir anksčiau badaudavo, bet nebuvo problemų užsidirbti – eini vagonų krauti, vaikų prižiūrėti, važiuoji braškių paravėti, statybose pamūryti – ir viskas ok. Sutikite, tai jau tampa beveik neįmanoma išsivysčiusiose. Vagonus krauna automatai, vaikus prižiūri auklės su sertifikatais ir rekomendacijų dokumentais, braškininkams neįkandami bus sienų kirtimo testai. Kaip prasimušti jaunimui? Tik su stipriu šeimos finansiniu užnugariu.
Šeimos kertinė ašis bus pagrindinis jos MAITINTOJAS. Tas, kuris uždirba daugiausiai, kad visi jos nariai, pirmiausia- vaikai, būtų sotūs, sveiki ir šiltai aprengti. Jis ir lems šeimos KLANO išgyvenimą, bei jo narių visavertes galimybes prasisiekti.
Šiuolaikinė šeima – tai, vaizdžiai tariant, šaukštų kiekis prie bendro pietų stalo. Jo pagarbiausioje vietoje – finansiškai stipriausias, pagrindinis maitintojas. Dažnai jau tenka tokius didelius klanus matyti mūsų kurortuose. Prie vieno stalo – seneliai, vaikai su marčiom žentais ir pulkas anūkų. Ir šeimynos galva tas, kuris išsitraukia piniginę apmokėjimui už visus. Tenka būti šeimos sueigose, kur prie stalo sėda senutė , jau nedirbanti giminės auklytė ir kelios studentės, kurioms šeimos galva davė nemokamą pastogę, ir dar vieniša mama ,jų psichologė su vaikeliu. Visi jie – viena sociali šeima, drauge garantuojantys prasimaitinimą ir drauge padedantys vieni kitiems kurti gerovę, spręsti išgyvenimo krizes.
Pilnaverte šeima gali būti ir seneliai, jų vienišius sūnus ir išsiskyrusi dukra su vaikeliu. Mat būsto nuoma brangi. Išsiskyrusioms dažnai tenka grįžti pas tėvus.
Šiuolaikinė šeima neatsiejama nuo BŪSTO reikalų. Kol valstybė nesprendžia pigių būsto kreditų jaunoms šeimos, ji nesirūpina šeimomis apskritai. Deja, BŪSTAS ir PASTOGĖ dažniausiai nulemia šeimos formą. Pajėgioje valstybėje ar kororacijos bendruomenėje su aukštais atlygiais šeimos kūrimas neturėtų būti smarkiai priklausomas nuo buto – ar rasi, ar gausi kreditą, ar išmokėsi, ir pan.
Vieniša mama, jei ji gerai uždirba ir patenkina finansiškai -ir jausmiškai-emociškai savo vaiko visus poreikius, yra nepalyginamai komfortiškesnė šeima, nei moteris, besikamuojanti su bedarbiu, smurtiniu, degradavusiu alkoholiku dėl dogmos „vaikui reikia tėvo”.
Aukštesni, nematerialūs naujos šeimos tikslai – perduoti ateinančiai kartai savo protėvių kultūrą, papročius, giminės istoriją. Drauge puoselėti eko-gyvenseną ir branginti didžiąją motiną – Žemę. Suteikti visišką psichologinį komfortą ir saugumą visiems nariams. Sukurti NATŪRALIOS meilės ir jausmų kupinus namus. Mat meilės laukuose užaugęs vaikas bus psichologiškai stipresnis ir gajesnis, gebės ir be finansinių kraičių tvirtai atsistoti ant kojų. Jei tėvus ir šeimos suaugusius sieja stiprūs savitarpio jausmai, nuoširdus rūpestis vienas kitu, ne tiek svarbu, kiek jie uždirba. Vaikas iš tokios šeimos bus labiau pasitikintis, nei iš turtingųjų, kur kiekvienas sau ir gimtadienius pamiršta.
Meilė, jausmas šiuolaikinėje šeimoje – kertinis sveikų vaikų ugdymo variklis. Tačiau tvarus jausmų puoselėjimas neįmanomas šalyse, kur socialinės sistemos išvargina tėvus. Kokie jausmai, kai darželių nėra, auklės keičiasi, mokykla diktuoja savo sąlygas, gydytoja atsisako priimti ( ponia – pavargusi, mirk, jei dar turi jėgų), o stivėjimas kamščiuose išsiurbia paskutinius syvus. Nenuostabu, jog gražios, vertybinės šeimos keliasi aršiau gamtos, kuri pati savaime nemokamai teikia ramybę ir jausmus, kuriuos nuslopina sociumo netolygumai.
Sąmoninga šeima pirmiausiai turi orientuotis į vaiko raidos psichologinius poreikius, taikytis prie jų.
Nuo 2011 iki 2019 mm , kol Uranas Taure, su šeimomis visame pasaulyje bus eksperimentuojama, bus bandoma revoliucingai, neva moksliškai diegti naujas šeimos sampratas, į šeimas brausis ir jų ramybes purtys Bigfarmos skiepytojai, genderistai, socialiniai stresai, dronai ir programiniai sekėjai. Ramybės šiuo periodu nei vienai šeimai nebus, teks nuolat lopytis jausminius randus, paliktus staigių invazijų ir išsiskyrimų.
Žinoma, robotai ateis į šeimas, aktyviau tai vyks visur 2033-2040 m. Svajočiau apie robotę, kuri sutvarko namus, išplauna indus, paruošia valgyti, išravi daržus, prižiūri sodą, veda buhalteriją, sučekina skrydžius . Juk tai moraliau, nei samdytis ir niukinti gyvą tarną.
Nuraminsiu dėl šeimos. Naujoje epochoje ją kuruos Tauro archetipas. Tradicinė, natūrali šeima, susieta istoriniais ar kraujo ryšiais, bus pagrindas. Šeimos gręšis į giminės šaknis, atgaivins ir puoselės istorines, kultūrines VIETOS tradicijas. Šeima taps konservatyvumo oaze ir bastionu. Šeimos didės, bus glaudžiau susaistytos ekonominiais-finansiniais ryšiais. Vietoj mama-tėtis-vaikai, bus seneliai-vienišos tetos-vaikai-proanūkiai. Tokia stipri, didelė banda, palaikanti vienas kitą emociškai ir materialiai, teikianti stiprų psichologinį užnugarį, duonos kraukšlę ar pastogę, jei reikia ir suaugusiems vaikams.
Šeimos bus nesmurtinės. Iš smurtinių vaikystėje žaloti vaikai užaugę neatsigręžę bėgs kuo toliau ir užmirš kaip traumą savo gimdytojus, o vaikų prievolę atliks finansiškai, sumokėdami už senelių namus ar kapų priežiūrą. Ar galima priversti išprievartautą merginą mylėti ir rūpintis savo išniekintoju? Tik ji pati, per besąlygišką meilę gali tiek subręsti, kad atleis jam, juo rūpinsis neįgaliu. Taip ir vaikystėje nemylėti,skriausti, atstumti, badavę vaikai, jei jie nėra intoksikuoti religijos dogmomis, vargiai ar prisivers rūpintis juos engusiais, skriaudusiais tėvais senatvėje. Ir joks visuomenės spaudimas, nebent įstatymai, jų neprivers to daryti.
Indigo vaikai, kuriantys ir kursiantys ateity, gimsta su stipriu poreikiu mylėti savo tėvus, gimines, suvienyti visą giminę meilėje ir taikoje, užgesinti konfliktus. Tačiau santykiai – tai abipusis ryšys. Negavę meilės ir atsako į savo jausmus, vaikai užsidaro nuo tėvų net autizmo siena, sukūrę savo šeimas atsiriboja nuo bejausmių, smurtavusių tėvų. Tai normalu. Tėvų pareiga ne tik rūpintis fiziniais poreikiais, bet ir duoti, išmokyti vaikus meilės, tarpusavio santykių harmonijos – tai leis u-augusiems vaikams lengviau ir užtikrinčiau socializuotis, išreikšti duotybes.
Tai didelis iššūkis dabartiniams tėvams, kurie gimdo vaikus iš idėjos, kad jie pasirūpins senatvėje. Ne, tai- iliuzija, saviapgaulė. Jei tėvai nepuoselėjo santykių su vaikais nuo mažens, jų nemylėjo, tai tų santykių ir nebus ateityje. Ką pasėjo tarpusavio ryšiuose, tą ir pjaus vėliau. Vandenio epochos žmogus vertins ir atlygins tiems, kas jį vertino ir mylėjo, o ne vien bejausmiai augino iš soc.pareigos
.
Natūralumas, gamtiškumas, kūniškumas ( be med ir psichoeksperimentų)- taps šeimos gyvensenos pamatu. Vaikas turėtų joje gimti natūraliu būdu, žindyti biomamos ar nedekonstruotos natūralios moters krūtį, būti glostomas biotėvo. Taip stiprinamas giminės kamienas, gaunamos didelė galios iš giminės protėvių. Tai – aukšta siektinybė. Deja, gyvenime matome dažniau priešingus pavyzdžius.
Štai net profesionalus gėjus savo vaikus atidavė auginti moterims, kažkodėl nežindė prie dirbtinos – hormonų ir chirurgų užaugintos krūties, nors šiais laikais tai būtų įmanoma. Matyt, jam rūpi jo vaiko psichika, yra geras tėvas.
O kaip gi LGBT poros? Jei jie sąmoningi, neturėtų auginti vaikų, nes 2 mamos ar 2 tėčiai vaikui – nenatūralu, negamtiška, žaloja jo natūralią raidą, kuri neatsiejama nuo biologijos, nuo GAMTINIŲ dėsningumų. Juk galima jausmus ir meilę puoselėti gražioje , atviroje, pilnateisėje LGBT poroje, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos. Tegu tik gyvena ir tegu tik jasumų pilnatvėje kuria lygiateisį gyvenimą, kaip ir tradicinės poros. Meilėje ir jaumsuose mes visi lygūs, lyties mechanika ne tiek svarbi. Tačiau, jei yra nenumaldomas, tradicinis, instinktyvus, gamtinis noras auginti vaikus – tegu remia finansiškai skurdesnių šeimų vaikus, funduoja vaikų namus, pasiima paaugusius, jau mokyklinio amžiaus našlaičius ir globotinius, juos maitina ir išlaiko.
Šeimoje turi būti komfortiška ir saugu pirmiausia vaikui, o ne ieškantiems savo lytinės tapatybės tėvams. Jei jau visiška laisvė nuo praeities dogmų, kam LGBT nariams šeimos? Galima gi gyventi poromis, ansambliais, kvartetais, orkestrais, laisvomis komunomis iš Sorošo-tėvo maitintojo projektų lėšų, bet be vaikų. Ir gimstamumą tokiu būdu dorai ir sąmoningai, natūraliai pamažintų, būtų gerbiami tradicinių šeimų už demografinę pažangą. Jei jau kovojama už laisvė nuo šeimos tradicijų, tuomet reikėtų atmesti ir šeimos esmę -vaikų auginimą.
Saule paskelbė atsakymą 2021 10 birželio