Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Pati sau dar neradau galutinio etiško atsakymo į šį klausimą. Su tolimais toksiškais giminėmis seniai nebendrauju, jokia forma, išskyrus bendrų giminaičių laidotuves.Mat giminių negatyvūs betarpiški ryšiai kenkia sielai,psichikai ir tuo pačiu – kūnu taip, kaip onkologija. Pavydžiu tiems, kas geba bendrauti formaliai, mandagiai,ignoruojant kito toksiškumą. Taip – teisingiausia.
Nykstant religijoms, Kalėdos įgyja naują sakralią reikšmę. Šeima susirenka prie bendro stalo ne pasveikinti mitinį kūdikėlį Jėzų, o pratęsti tūkstantmečių senumo papročių giją. Papročiai – genties, etnoso stiprybės atramos. Ne veltui, kgb’istai okupacijoje draudė Kūčias, Velykas. Papročiai, suartinantys emociškai šeimos narius, yra vienas iš stipriausių socialinių-psichologinių- dvasinių-energetinių priešnuodžių įvairaus plauko ideologijoms, įskaitant komunizmą,kosmopolitizmą,multikultūralizmą ir visus kitokius „-izmus”.
Žmogus, kuris yra glaudžiai susijęs su savo šeima ( šaknimis) ir etnoso papročiais, niekada netaps parankia avele propagandistams, polittechnologijoms ir smegenų plovėjams. Kai susiduriu su eiliniu, iš viršaus nuleidžiamu socialiniu eksperimentu, mintyse klausiu savo velionio autoriteto senelio – kaip jis jį įvertintų? Gaila, kad negaliu paklausti tiesiai, prie Kūčių intymaus stalo.
Bendras šeimos stalas kasdien,bendra giminės užstalė reguliariai per sakralias šventes – tai žymiai daugiau, nei vien paprotys, atsibodusi gastronomija ar toksiškų personų varginanti sueiga.
Įsivaizduokite giminę, kaip šimtmečio senumo medį. Susirenkama krūvon ne dėl pasitenkinimo ir komforto. Susirenkama, kad šitas nematomas medis sutvirtėtų, kad suaktyvintumėme būdami kartu karminę-genetinę informaciją, kuri nuslopsta kasdienybės atskirtyse ir greičiuose. Kad pasisemtumėme galių iš protėvių ( šeimos ar giminės rate tai padaryti lengviau, nei pavieniui). Kad bendruose prisiminimuose restauruotumėm tapatybes, kurias užgožė prisitaikymas prie gyvenimo, vergija kažkam, pašalinės įtakos. Šių didingų ir itin reikšmingų verčių požiūriu vienos giminaitės toksiškumas – niekis, lengvai suvirškinamas.
Jau rašiau, jog lietuvių giminės yra dvisparnės, kur viena pusė, vienas sparnas – elitiniai garbūs visuomenės prasisiekėliai, kita-paprasti, kurie niekuo nenusipelnė visuomenei. Tarp jų visada – karai ir vertybinės-finansinės santykių trintys. Kažkas iš giminių turi tapti centrine atramine ašimi, kuri sutaiko tuos abu priešingus sparnus,gesina giminių tarpusavio konfliktus. Pavyzdžiui, mano susiskaldžiusioje giminėje taikdario, etinio teisėjo vaidmens ėmėsi pernai teta. Jos dėka artimi giminaičiai jau glebėsčiuojamės,tapome emociškai artimesni, o kelis dešimtmečius vengiau jų kaip toksiškų. Nematomas giminės medis vėl atsitiesė, vėl maitina savo syvais.
2020 metai – šeimos kulto, būtent šeima ir giminė, santykiai su tėvais visus metus stipriausiai energizuos.Įmanoma per drąsias vieno žmogaus iniciatyvas giminės karus paversti vieningu gyvybingu pulku ar komanda.