Sveiki, Saule. Ar cia visiems, ar man toks juodas periodas gyvenime? Ne tiek isoriniai dalykai, kiek viduje. Atrodo viskas gerai, viska turiu – mylima vyra ir vaika, namus, darba, gerai uzdirbu. Bet jau kokie metai laiko ir daugiau tokia niuri nuotaika, apatija, atrodo kazko vis truksta, nepaleidzia mintys del praeities sprendimu. Atrodo noriu kardinaliu pokyciu – kitu namu, kito miesto, kito darbo, bet bijau del vaiko, kad sunkiai jam tie pokyciai butu. Ar cia toks periodas ir kada jis baigsis? Ar cia jau pas psichologa kreiptis? :)