Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Iš dalies vyras teisus. Jūsų darbo paieškų strategija – pasenusi. Kursai su etatiniais dėstytojais – tai jau miego ir relakso kambariai. Tuo įsitikinau iš 3-jų kartų bandydama sustiprinti anglų kalbos žinias AMES kursuose.
Amato, praktinių dalykų mokymasis ir įgūdžių mokymasis vis labiau orientuojasi į individualų. Žmogus,kuriam reikia praktinių technologijų ( turi vertę rinkoje aukštą vertę tik jos,o ne žinios, kurios sparčiai sensta kas 1-3 metus) susiranda pagal mokumą meistrą. Specialistą, kuris yra įgudęs tose technologijose ir jas sutartu pavidalu įgyja.
Žinias , kurias dėstys kursuose teoretikai, galite ir turite pati laissvai įsisavinti parsisiuntusi tuos pačius vadovėlius, kuriuos teoretikai auditorijose perpasakoja. Darbo rinkoje jos turi vertę tik valdiškose tarnybose, kur groja labai svarbūs ir brangūs diplomai ir popieriukai.
Vyras labai teisus, kad geriausia mokytis dirbant darbą, kuris patinka, procese, analizuojant savo kalidas, kolegų ir vadovų pastabas.
Štai Londono garsiausiose dizaino kompanijose abstu jaunų gabuolių, kurie ten pluša NEMOKAMAI! Ar įsikertate? Be jokio UŽMOKESČIO! Yra laimingi, kad juos atrinko neįkainojamai praktikai. Su tokia darbo patirtimi jie bus graibstomi visur pasaulyje, o su kursų popieriuku – mažai kam reikalingi, nes be patirties.
Įsiminė jauno staliaus istorija. Jis seniai emigravo į JK. Darbinosi visur meluodamas, kaip durų statymo specialistas, nors nieko neišmanė. Po kelių mėnesių būdavo atleidžiamas. Firma susiprasdavo, jog jis blefuoja, nieko nemoka ( stiprūs vadovai tokių nepriima, moment užuodžia apgaulę) .Pakeitęs 5 ar 6 darbovietes , perėmė patirtis, išmoko amato, yra jau paklausus meistras.
Lietuva unikali tuo, jog čia minios išsilavinusių su svarbiais gražiais popieriais ir sertifikatas, bet darbo dirbti negeba, nes neturėjo su juo ryšio studijų metu. Užsienio prestižiniuose univeruose po metų studijų privaloma metų praktika, apmokama universiteto. Jos vertė neginčytinai aukštesnė, nei teoretikų samprotavimai ir ilgos litanijos auditorijose. Neneigiu funamentalių bazinių dėstytojų ir profesūros žinių. Tačiau kokios gali būti bazinės SEO ar rinkodaros žinios pas vietinius rinkoje,kuriai tik 30 metų ir kur SEO buvo diegiamas kaip UFO desantas, per didžiulį gamintojų pasipriešinimą.
Manau, mes skirtingai suprantame šiuolaikinę rinkodarą. Tai jokiu būdu nėra vien SEO diegimas ir kontrolė. Pagal mane rinkodarininkas – tai gyvas, sparčiai besivystantis rinkos motoras.Jis atveda kūrybingais sprendimais produktą iš gamintojo ar pardavėjo pas pirkėją. Be rinkodarininko kreatyvumo ir energijos didžioji dalis puikių produktų nunyksta. Pavyzdys – italų gaminiai ir dizainas. Rinkodarininkas be talento ir entuziazmo tai viso labo tik puikus nišinis pardavėjas. Talentingas rinkodarininkas sukuria paklausą , gali niekutį paversti rinkoje auksu, dėl kurio vartotojai grumsis eilėje.
Yra webe daugybė nemokamų webinarų anglų kalba iš įvairių sričių. Ieškokite,mokykitės iš rinkodaros genijų, kad ir iš to paties Džobso biografijos ir minčių.
Po 4 men sėkmingas laikas aplikuoti į aukštesnes pozicijas. Bet iki to laiko turite tirti rinkos galimybes, pumpuotis rūpimos srities žiniomis.
Lietuvos darbo rinkoje pavadinimai ne taip svarbu, svarbiau – pritapti prie komandos, sėkmingai plėtotis darbe.
Į temą, kad atsimerktumėt. Teko dirbti leidinyje, kur komercijos direktorė ( tai senoviškas marketologo pavadinimas) buvo be aukštojo, su nepilnu viduriniu , iš gūdaus užkampio spartuolė. Pradžioje man tai atrodė nesolidu, kaip antireklama leidinio vėliavai. Mat baigę aukštąjį susikalba kitais terminais, mąsto universaliau, ne primityviai. Tačiau išmintinga leidėja atvėsino kvailą snobizmą: ar tai svarbu, jei ji atveda reklamos mūsų komandai už milijoną?
Vyras teisus, jog pirmiausia turite apsispręsti , ką patinka dirbti. Tada zonduotis, kur yra pozicijų, kokios tai sritys, kokių patirčių reikalauja. Ką iį savo patirčių jiems galite pasiūlyti?. Eiti ir darbintis, ir įgyti bent jau pirminę patirtį.
Pradėjusi dirbti dienraštyje pirmąsyk pamačiau kompiuterį, nežinojau, iš kurio šono prieit, dar su Keditu. Susidraugavau su geraširdžiu kolega, jis po darbo greit išmokė juo naudotis. Pirmą straipsnį rašiau 2 savaites, o pirmus interviu imdavau po 4 val, net išprakaitavusi. Po metų per dieną varydavau po 2 straipsnius , o interviu pakakdavo pusvalandžio.
Jei veikla susieta su duotybėmis, per metus gyvoje praktikoje paspartintai gimsta, išsilukštena neblogas specialistas. Ir mačiau su magistrais žurnalistų, kurie ,išsigandę redakcijos tempų, naršė ramesnių darbų bankuose.
Pažanginkite nuostatas darbo rinkos atžvilgiu. Esamas požiūris labiau tinka pozicijoms ES struktūrose ar valdiškose įstaigose. Deja, į geras, aukštas pozicijas su greitomis karjeros perspektyvomis LR valdininkijoje, ministerijose be giminystės ar partinių ryšių nepateksite, neturėkite vilties.