Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Tragiška situacija. Ji pati traumuota, su neišgydytom, įsisenėjusiom vaikystės traumomis, surambėjusi ir įpratusi prie smurto kaip vienintėlės bendravimo formos. Ji nežino kaip būti mama, nes jai niekas to neparodė, nebuvo sektinų pavyzdžių – kaip myluot, rūpintis, auklėti ir auginti atžalėlę. Laukinis pasaulis, gaila tos mamos. Visi mes kažkiek kalti, kad ji tokia..
Primygtinai siūlau surasti vaikui globėjus. Jo žvagždėse mama- smurtinė,šalta, žalojanti ne tik jo psichiką, bet ir sveikatą (nervų sistema, akys). Tą agresiją, kurią jis dabar kasdien patiria, vėliau nutransliuos mokykloje į bendraamžius – juos muš, skriaus, keiks. Darys tą patį, ką daro su juo mama.
Labai geros širdies vaikas, meilus ir atviras visiems. Geriems įtėviams bus džiaugsmas ir geriausias pagalbininkas, auksinių rankų meistras.
Prašau, pasirūpinkite juo, kol nevėlu.Šiuolaikinių vaikų vaikystės traumos yra kaip uždelsto veikimo sprogmenys. Su amžiumi vis labiau chronizuojasi, smaugia, virsta depresijomis ir smurtu, vėžiais. Žalingiausios – patirtos iki 7 metų, priešmokykliniame amžiuje. Tuo laikotarpiu, beje, jos lengviausiai ir išgydomos per įvairias žaidybines grupines terapijas.
Reikia matyti mamos astrogramą, kad nesužalotumėt jos dar labiau atimdama sūnų. Juk nežinome, kaip paveiks staigus vaiko atėmimas? Siūlau su ja kalbėtis iš anksto ramiai įvaikinimo tema, konsultuotis su vaiko teisių psichologais. Nepalikite mažylio situacijos savieigai, gelbėkit jį.
Žiūriu dokumentinį serialą apie seksmanjaką Epšteiną, kuris prievartavo ir tvirkino, pardavinėjo turtingiems tūkstančius nepilnamečių, suviliotų pinigais. Jų traumos nepraeina, o gilėja su amžiumi. Jau moterys, o verkia, sielojasi prieš kameras dėl paauglystėje patirto tvirkinimo. Viena auka tą tiksliai įvardino sielos randą: „buavau kaip anksti pražydęs žiedas, o tas ištvirkęs senis mane sugniuždė visam gyvenimui – išrovė mane kaip gėlę ir sutrypė, aš niekada nebūsiu ta linksmuolė ir spartuolė, kokia buvau iki apsailankymo jo viloje”.
Žmones, gelbstinčius vaikus,paauglius nuo suaugusių smurto ir patyčių prilyginčiau naujų laikų Šventiesiems. Jei neapsaugai vaikystėje vaiko nuo smurto ir traumų, suaugęs jis neturės jokio pilnaverčio gyvenimo. Jokie pinigai, gydymai ir pasiekimai neišdildys to, ką patyrė jo trapi patikli siela, išduota ir sumaitota toksiško, piktybinio, destruktyvaus artimojo.
Vaikystėje traumuotas vaikas – tai psichiškai paliegęs suaugęs,nuolat kažką besigydantis ar skriaudžiantis kitus visą savo likusį gyvenimą, arba anksti mirštantis nuo onkologoos dėl traumuojančių patirčių ankstyvoje vaikystėje.
Tai būdinga naujos sąmonės vaikams, gyvenantiems jau Vandenio epochoje. Dėl to senelių ir prosenelių laimingo išgyvenimo karuose-baduose-sibiruose patirtys jau bevertės, netinka, klaidina.
Vaikų gelbėtojams naujais laikais ypatingai sunku, nes tenka pavieniui eiti prieš gimines, prieš bendrą ( net tarnybų ir davatkų, kaimynų) opiniją, kuri visada biologinės motinos pusėje. Galbūt Neringos Venckienės, stoiškas pavyzdys jus įkvėps? Ji stojo nelygion kovon viena už savo dukterėčią. Jos sąžinė švari. Ji išvalė giiminės kamieną nuo karminių dėmių, atvėrė daug sėkmės kelių savo provaikaičiams.
Kažkada mėginau nustatyti gimimo laiką vienai mergaitei, kurią iš vaikų namų įvaikino geraširdžių globėjų pora. Lyginau jos nuotraukas vaikų namuose ir jau po poros gyvenimo darnioje šeimoje. Pirmose – laukinukė su išsipešiojusiomis kasomis, paklaikusių nuo streso akių, lyg kokia dirbtina baidyklė iš daržų. Ir po poros metų – tvarkinga, graži, naminė besišypsnti mergačiukė, spinduliuojanti meilę, kultūrą ir talentus mylinčios šeimos glėbyje. 2 metai – 2 skirtingos mergaitės su tuo pačiu horoskopu.
Namų, tėvų,artimųjų įtakos – kertinės vaiko ugdyme. Gali jas taisyt asmenybinis, neabejingas mokytojas, tačiau ne jo galiose išgydyti mažylių sutraumuotas sielas, ydingus šeimos sugyvenimo papročius.