Sveiki, kaip dažna abiturientė svarstau apie tolimesnį mokymosi kelią. Šiuo metu nusižiūrėjau politikos mokslų studijas, labai arti jų, antroj vietoj, būtų filosofija, tačiau bijau dėl jų praktiškumo ir vertingumo, kai eičiau šviežia po bakalauro į darbo rinką. Politika ypač mane domina: politiniai įvykiai ir veiksniai pasaulyje mane intriguoja, mokykloje auklėtoja specialiai diegia patriotiškumą ir politines žinias, o ir pati idėja – kurti laimingesnę tautą ir šalį, stengtis kurti ryšius viduj ir išorėj Lietuvos – man yra ypač gražu bei artima širdžiai. Filosofija taip pat labai vilioja: perskaičius studijų programą tiesiog seilę tįstą… Norėčiau, kad studijuočiau, kas tikrai patinka, bet taip pat man svarbu kaip paklausus tas išsilavinimas po studijų. Prieš daugiau nei dešimtmetį mama pas Jus buvo užsakius, spėju, mano personalinį skaitymą kaip vaiko: mane matėte galbūt dirbančia televizijoje, per įdirbį galimai kaip dainininkę, tačiau labiausiai – kaip kūrybingą pedagogę. Mane tas kelias domintų, tačiau dabartinė švietimo situacija yra tragiška ir nenoriu savęs į tokią mėsmalę kišti. Aš matau, kaip sunkiai dirba supantys mokytojai, kaip jie iš tiesų stengiasi kažką mums duoti, kad ir be vadovėlių ir reikiamos medžiagos, o jiems spjaunama veidan iš valdžios ir vis lemenama „Bus, bus…“. Na, bet jei ir atsiduočiau pagundai tapti pedagoge – nežinau, kokios srities specialiste būčiau. Trumpam dar iš labiau asmeninės prizmės, truputį bijau dėl savo jautrumo: per sunkias patirtis sugebėjau tai priimti ir jau naudoju savo naudai, tačiau bijau, kad kai kuriose sferose gali jis pakišti koją. Taigi, šiokį tokį planą ateičiai turiu, tačiau norėčiau išgirsti ir Jūsų įžvalgas ir dar , Jūsų manymu, vertus pastebėjimus. Ačiū iš anksto.