Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Dažniausiai tokiais atvejais seneliai išgyvena dvilypius jausmus. Daugeliui atrodo, kad atvirai priimdami ir bendraudami su buvusios marčios vaikais, tarsi išduos dabartinę žmoną, sukels dvasinį diskomfortą išsiskyrusiam sūnui.Tokiose dilemose pagrindinį vaidmenį turėtų vaidinti sūnaus antroji žmona. Ji turi imtis iniciatyvos ir priimti į savo šeimą vyro buvusius vaikus ir tuo pačiu nuimti nepatogumo naštą nuo senelių.
Moterys yra giminių kamieno santykių audėjos ir verpėjos. Tačiau reta yra tiek supratinga,įžvalgi ir dvasinga, kad pamiltų ne tik vyro vaikus iš buvusių santuokų, bet ir jų mamas, susibendrautų su anomis giminėmis.
Labai suprantu paliktų žmonų nenorą nei matyti, nei turėti reikalų su ją palikusiu vyru ir jo tėvais. Jausmams neįsakysi,turi praeiti daug laiko, kol išnyktų nuoskaudos, kol nugestų meilė išėjusiam. Daug paprasčiau ( ir natūraliau, sveikiau!) tiesiog užtrenkti duris, užversti iširusių santykių knygą, nesidairyti atgal. Gamtiniu, primityviu, bet ir esminiu , su biochemija susijusiu požiūriu juk pralaimėjai kaip patelė, ko čia jau bičiuliautis su nugalėtoja?
Biologija suprantama, bet nepriimtina, jei norime vadintis žmonėmis, humanistais. Išlikti žmogumi labai nelengva, ypač šiais totalaus susvetimėjimo ir distancijų laikais, kai paprasčiau būti bejausmiu robotu, o laimės ir ramybės daugiau – inkarnuotis į veislinį šunį.
Santykiai – abipusės pastangos. Jei viena pusė nenori, nėra tam pasiruošusi, kitai belieka apsišarvuoti kantrybe ir kiekviena palankia proga priminti apie save, vis bandyti megzti santykius. Iš patirties žinau, jog ledai pajuda, kai kažkas iš giminių ar psichologas pabūna mediatoriumi ( diplomatišku tarpininku), pasikalba su abiem pusėm, kurios nesugeba bent jau iš mandagumo susibendrauti ar iškankitos nesibaigiančių konfliktų. Gerasis (- oji?) dėdė ir geroji ( asis?) teta gali tapti tiltu, kuris seneliams parodo būdą, kaip susirišti su anūkais. Juk ilgai nebendravę – SVETIMI. Nėra lengva svetimiems susieiti, kai net nežinai nei ko klausti, nei ką aptari. Ne visi geba plepėti apie orą.
Įstrigo, kaip gera draugė , bendraklasė paskutinėje klasėje įsidrąsino, susirado adresą ir nuėjo su gėlėmis pas tėvą, kuris gyveno per pora gatvių. Tėvas ją paliko darželinukę , su jos mama nutraukė visus ryšius. Dukra pasibeldė, tėtis atidarė, abejingai išklausė jaudinančio pasisveikinimo , šaltai paaiškino, kad jis tui kitą šeimą , kad jo nedomina praeities uodegos. Ir užtrenkė jai duris.
Žmonės vidujai bijo tokių reakcijų, todėl nedrįsta rodyti iniciatyvų. Negi lipsi per langą ar kažką kaltinsi, jei kita pusė užtrenkia duris ir tiesiog nenori tavęs matyt? Tokiais atvejais sielą nuramina gailestis tiems, kurie yra tiek akli kurti netoliaregiai, jog nepriima artimo meilės, bendros būties pilnatvės.
Seneliai- materialistai dažniau turi materialistinių baubų, esą buvusioji ir jos vaikai ims reikalauti išlaikymo, o jie neturi ką duoti, nėra pasiturintys. Tai tipinė situacija. Turiu krikšto dukrą, jos mama ėmė šantažuoti, kad privalau ją remti, diktavo sąrašus drabužių ir daiktų, esą tai mano prievolė ir žmonės pirštais užbadys, jei to nedarysiu. Kokie čia gali būti gražūs santykiai ir sutarimas, kai viena griežtai įsakinėja, o kitai belieka nuolankiai tarniškai vykdyti arba nutraukti santykius, nes jie engiantys, žeminantys, smurtiniai?
Giminių santykiai toks gilus šulinys praeities nuoskaudų ir nesutarimų, jog paprastų būdų jį nuskaidrinti nebūna. Šiuo atveju net neturiu ką patarti. Be tikslaus gimimo laiko , deja, nematau, kokia tai asmeninė karminė pamoka.