Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Sveika Saule, skaiciau Jusu sena svetaine, ieskodama info apie nuziurejima, pikta aki ir pan. Ar tai egzistuoja tik galvoje ir yra kazkoks vidinis nesaugumas? Intuityviai jauciu is artimos gimines moteru, pvz. Tu kurioms nesiseke santykiuose arba darbuose, isvaizda nepasizymincias, pavyda ir ypac pykti, girdedavau daznai sarkastiska kritika butent is tam tikru gimines moteru puses, apmazinau bendravima. Jauciu, kad kuo daugiau suzino is aplinkos pvz. mamos, kitu giminaiciu pasakojimu apie mano santykius, ar stambius pirkinius (pvz. Buta) ar soc. tinkluose mato keliones, pradeda nesisekti tose srityse, reikalai suleteja, atsiranda kliutys, trintis santykiuose. Kaime, kur gyveno mano a.a.mociute, zinau, kad viena moteriske svetimuose darzuose uzsiimdavo ivairiais ritualais, kad netekejusios merginos liktu senmergemis. Nori tikek nori ne, bet zmones visdar tuo tiki, gallbut cia ir beda, reiktu stiprinti savo pasitikejima savimi ir nebus svarbus joks nuziurejimas? Kaip stiprinti savo apsaugini skyda? Paranojiskai negalvoju apie tai, bet kartais susimastau ar tai egzistuoja, atrodo kartais norisi pasidalinti savo laime, bet ar verta pasakoti visiems? Juk sakoma, kad laime megsta tyla. Neaisku kuo galima pasitiketi o kuo ne, drauges kartais labiau svytinciom akim pasidziaugia nei artimiausi giminaiciai. Esu girdejusi, kad reikia melstis uz zmones, linketi jiems gero, kurie neva o gal is tikruju pavydi. Patarkite prasau man ir kitiems, kuriems aktuali sita tema, aciu labai!
Saule paskelbė atsakymą 2020 16 balandžio
Vandeniškas klausimas:)) Tik su Vandeniais galiu nevaržomai kalbėtis apie energetines sąveikas ir reiškinius, kurie Žuvų epochoje visi buvo išstumti už pažinimo ribų į anomalijų ir beprotystės segmentą. Ne, tai egzistuoja ne galvoje, o tai yra nematomos energetinės ( astralinės) žmonių tarpusavio sąveikos.
Štai kažkas kalba apie meilę gražiai, lyg kunigas iš sakyklos. Iš lūpų ir jo galvos, iš minčių lauko išeina nuostabus žodis,o kūno pojūčiais jaučiate šaltį ir abejingumą. Ne, ne Prezidentą turėjau omeny:))) Teikiu pavyzdį, kad žodis yra ne tik žodis , bet ir energija, kuri per jį sklinda į aplinką.
Pagrindinis dabar besikeičiančių epochų skirtumas – PASAULĖJAUTA. Nueinančiame pasaulyje svarbiau buvo materialistiniai dėsningumai ir mergeliški išoriniai pavidalai – kaip atrodai išoriškai, kaip kalbi, kokioje visuomenės lentynoje stovi,kiek proto turi ir kiek naudos duodi ir gauni, kokią pareigą atlieki? Na koks tavo BVP koeficientas ir ūkinė paskirtis, kiek įsipaišai į vyraujančius filosofinius ar statstitinius norminius standartus, koks tavo FIZINIS pavidalas?
Visa, kas neturi konkretaus fizinio pavidalo tarsi neegzistavo. Ir dabar daug kam neegzistoja.
Vandeniška pasaulėvoka visai kitokia. Pagal ją pasaulis – tai energija ir sąmonių sąveikos. Svarbiau – kiek turi ir spinduliuoji energijos (talento ir gyvybingumo), koks tavo sąmoningumas ir ryškis aplinkoje,kiek tavyje žmogaus, o kiek roboto, t.y. standartizuoto paklusnaus sociumo sraigtelio?
Viskas yra energija, net Laikas ir Erdvė.
Legendiniame Vilniaus vizionierės šv Faustinos susapnuotame paveiksle iš Kristaus širdies nukreipti išorėn 2 spinduliai – baltas ir raudonas. Fantastiškas naujo pasaulio vaizdinys. Energija, kuri eina iš mūsų širdies gali ir nušviesinti, pakrauti gėriu, pozityviomis jėgomis kitus. Bet gali ir sunaikinti kitus negatyviomis mintimis, emocijomis, jausmais.
Jūsų klausimas dar iš ano, žodinio pasaulio, kur viskas buvo ir daug kur dar tebėra grindžiama loginiais išprotavimais ir tradicinio mokslo dogmatais. Ar svarbu kaip Borisas Džonsonas apsirengęs? ar svarbu, kad Trumpas neatitinka oficialaus protokolo ir dažnai nusišneka? Ne, nesvarbu, nes jų lyderystė akivaizdi, ji , o ne jų tvarkingumas veda žmones į gerovę.
Mokykitės pajusti aplinką per energetines sąveikas. Štai pabendravote su žmogumi. Kaip jaučiatės po to? mieguista ar žvali? bejėgė ar darbinga? įsitempusi ar atsipalaidavusi? Mes kiekvienas kitam esame kaip tas Faustinkos vizijinis Kristus.
Kuo aukštesnis sąmoningumas,tuo mažiau žmogų gali veikti žemesni piktuolių kėslai – pavydas, pikta akis, nužiūrėjimai, prakeiksmai, na žemiausių dažnių energija. Jai neatspariausi pagauti baimių, atskirti nuo sociumo, vaikystės traumų pažeisti, ligotos sąmonės žmonės.
Įvairūs prakeiksmai ir pavydūs nužiūrėjimai – tai energetinės programos, siunčiamos pakenkti kitam. KUo daugiau meilės žmogus spinduliuoja į aplinką, tuo stipresni jo energetiniai laukai, tuo stipriau jie transformuoja į pozityvą ir aplinkos pykčius. Jam ir pavydas nepakenks.
Jei patenku į konfliktų zoną, ieškau skubiai atsakymų – ką tokio negatyvaus padariau, kokiu veiksmu ar mintimi pažeidžiau harmoningus ryšius su aplinka, kad atsidūriau piktų žmonių taikinyje?
Negatyvui( blogiui) neatsparios trapesnės sąmonės – gyvūnai, augalai, maži vaikai. Net moderniausioje fermoje nereti atvejai, kai po pikto žmogaus apsilankymo ( nužiūrėjimo) krenta veršiukai ir paršiukai. Kaimo tradicijose žmonės visada atpažindavo piktos akies savininkus, neprileisdavo jos prie vaikų, mažulėlių gyvūnų.
Astrologiškai nesunku įžvelgti, ką neša žmogus aplinkai, kitiems savo energetine sąmonės sandara. Štai jūs nešate kitiems didelę sėkmę gyvenime, didelius pinigus, laimingą meilę ir šeimos skalsą, klestėjimą. Yra žmonių, kurie įjungia mirties programas, yra tarsi karminiai baudėjai. Jie irgi reikalingi, kad negeri darbai neliktų be bausmės, jei teismai neveiksnūs.
Suaugusiojo apsauga – sąmoningumo ir asmenybiškumo vystymas,transperonalinės psichoanalitikos pažinimas, stipri meilė pasauliui, kuri nugali bet kokias priešiškas galias. Jūsų astralinės ( pasąmonės) apsaugos indikatorius – akys ir kojos. Jei pradeda smarkiai ašaroti ar tvilkčioti šalia kažko akys, jei tirta kinkos – vadinasi, tas žmogus jums kažkuo žalingas , nereikėtų su juo atvirauti. Su amžiumi visi atranda asm. kūno signalus į išorės žalingus veiksnius.
Problemiškesnės šiuolaikinių vaikų apsaugos. Anksčiau stipriai veikė krikštas, krikšto vardas. Dabar tai tėra teatralizuota tradicija.Stipriausiai vaikus apsaugo tėvų ar giminaičių, auklių meilė, kaip gamtinis instinktyvus jausmas. Vaikų grupėse iškart pastebimi vaikiukai, nemylimi šeimoje.Kartais ir tėvai nekalti, nes nežino, nėra išmokyti, negavę nei vaikystėje, nei mokykloje , nei kultūroje pavyzdžių – kaip reikšti meilę,kaip mylėti. Autizmas – kraštutinė mažylio reakcija į meilės deficitą jo artimųjų aplinkoje. Nevalia ir jo tėvų kartais kaltinti – jų irgi niekas neišmokė,kad mylėti – svarbiau, nei pamaitinti, aprengti, išmokslinti ir viskuo aprūpinti.
Saule paskelbė atsakymą 2020 16 balandžio