Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Noriu paklausti dėl vieno asmens . Yra pasišventęs Krikščioniškam keliui. Ar tai prigimtinis pašaukimas? O kitas klausimas yra tikimybė, kad Vatikanas panaikins celibatą? Ačiū
Saule paskelbė atsakymą 2024 31 spalio
Išeiname iš religijų epochos. Dievų pašauktieji veikia jau ne per bažnyčias. Greičiau tą žmogų įtakoja stipri genetinė atmintis. Kas iš jo protėvių buvo susijęs su krikščionybe? Mano aa močiutė buvo nepaprastai religinga, karštai mylėjo, buvo pasišventusi sekė šv.Teresėlės pėdomis. Anksčiau irgi nuolat susidurdavau su karmelitėmis. Irgi dar prieš 15ka metų buvau ekstatiška, nuoširdi, praktikuojanti krikščionė, meilė artimam buvo svarbiau už viską, net už miegą ir šeimą. Štai ką tik Baryje, intuityviai pažindama Bonos Sforcos miestą, tyrinėdama jo Senamiestį, išsitraukiau žygio sumuštinius ant patogių laiptelių. Pasirodo – prisėdau prie karmeličių bažnyčios mūro. Linkėjimai nuo močiutės. Ji ir vėl vedžioja per pasąmonę sau artimais takais.
Jei pažįstamas seks Krikščioniškuoju keliu, vadinasi, atlieps, pakartos ir Išganytojo kelią. Smerks nedorėlius, paleistuvius, gailėsis „nusidėjėlių” moterų, kurioms patinka seksas, vers jas į doros kelią, nors naktimis jas sapnuos ir gėdysis savo sapnų. Kovos su vidiniais demonais, kurių didžioji dalis – jo užblokuoto libido kraupios chimeros vaizduotėje ir agresijos protrūkiai. Patirs daug kančių ir ligų( per sunkias ligas valys aplinkos nuodėmes). Bus linkęs nuolankiai nusižeminti ir lankstytis prieš smurtautojus ( taip bandys juos atversti į žmogiškumą).
Sykį atostogaudama Kretoje kone kasdien buvau įtraukta paplūdimyje į ilgas diskusijas su vokiečiu krikščioniu, dirbančiu iš pašaukimo slaugu hospise. Guodėsi, kad nesiseka susirasti savo moters. Vis pataiko arba laisvo elgesio ar puolusios prostitutės, kurias privalo kentėdamas tempti iš socialinio , moralinio dugno. Bandžiau parodyti to priežastis jo tikėjimo sąrangoje, tačiau veltui.
`Religingumas – tai tam tikra sąmonės transformacija, kai pasaulis ima rodytis per tos religijos dogmų prizmę. Kaimo akvarelės studijoje ateidavo vaikai iš uolių krikščionių šeimų. Jų tėvai persikėlė arčiau krikščionių komunos prie Mikniškių vienuolyno. Šie vaikai smarkiai skyrėsi nuo kitų : tylėjo baikščiai nuleidę akis, nesijuokė drauge su visais. Labiausiai skyrėsi jų piešiniai. Jie buvo blankūs, tarsi užlieti vandeniu, nekontūruoti, tarsi nulieti apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus, nematančio aplinkoje tikrų spalvų , neturinčio ryšio su gamta. Juk celibatas – irgi žmogiškos biologijos, Gamtos išniekinimas.
Pradinukų paveikslai liudijo , kaip krikščionių religija veikė vaikus, kurie ją nuoširdžiai persismelkė, įkūnijo, priėmė už gryną. Suaugę juk religinius ritualus priima ir išpildo kaip savo bendruomenės, tėvų papročius, negyvena paraidžiui kaip Kristus. Priima krikščionybei būdingą veidmainiškumą, kai kalbama šventuoliškai, gyvenama priešingai – gamtiškai ir socialiai, viliantis, kad nuodėmes išriš kunigėlis. Bažnyčios tarnas, kuris pats dažniausiai turi ką slėpti finansų ar lovos reikaluose.
Krikščionybė yra Besąlygiškos meilės ir Šviesiausios, kokia tik gali būti , Vilties religija. Tie, kam trūksta meilės, kas vaikystėje buvo neišmylėti, kentėjo ar suaugę patyrė atstūmimą, ligą, nepakeliamą vienatvę, randa paguodą ir atjautą Kristaus bažnyčioje. Juos suprantu. Tačiau naujas, išgyvenimo laikas reikalauja visiškai kitokių dvasinių pasišventimų. Tarkime, kovoti už kunigų pedofilų lytiškai išnaudotus vaikus . Palaikyti aukas,.o ne tyliai slėpti savo kolegų kriminalą. Kovoti už bažnyčios visišką atskyrimą nuo valstybinių mokyklų ir darželių. Ginti ir gelbėti vaikus visur, kur jiems gresia pavojus.
Ne, celibato Vatikanas nepanaikins. Religijos ateity išnyks, taps kultūriniais-istoriniais-etiniais visuomenių kodais, ne kultais. Totalaus religijų nykimo laikas – po 2039 m. Kiekvienas religija sėja nesantaiką, supriešina žmones į tikinčius ir ne, sukelia karus. Akistatoje su klimato virsmo kataklizmais ir naujais karais žmones gelbės ne senieji mitiniai pranašai , o motinų ir moterų meilė, vaikų laukimas, gelbėtojai, kaimynai, kariai, nepraradę žmogiškumo. Žmogiškumas išugdomas ne bažnyčioje, o mylinčioje šeimoje , vertybinėje humanistinėje mokykloje, per meną ir Gamtos apsaugą.
Neptūno ingresija (įėjimas į Aviną) 2025 kov0 31 d žymės naują etapą oficialios krikščionybės raidoje. Bažnyčia, jos pasiekėjai užsiims aktyvia propaganda, švietimu ir naudosis visomis priešakinės rinkodaros IT ir DI priemonėmis, steigs mokyklas ir leidyklas, mokys , dalins interviu, kurs tinklalaides, rašys knygas ir turės savo modernias viešryšių agentūras ir medijas. Vnž aktyviai kariaus už protus. Informaciniu karingumu pranoks musulmonus. Jau tą matome iš hyperaktyvios kunigų medijinės sklaidos. Nagi tai ir savotiška socialinė kova už savo darbo vietos išsaugojimą. Kova, priešinga ankstesniajai šventikų paskirčiai – sielovadai, sielų išganymui ir nuskaistinimui.
Tą šventą pareigą išpildantys kunigai dažnai laužo bažnytinius kanonus, atliepia Laiko dvasią, kuri liepia sunkiais permainų laikais ne knisti rūsčiais pamokymais protus( nualintus įvykių ir stresų), o džiuginti žmones, įkvėpti jiems meilę poriniam , bendruomeniniam gyvenimui, sutaikyti priešus, gesinti konfliktus, nušviesti jų veidus dėkingumo ir laimės šypsenomis vien už tai, kad gyvi ir matom pasaulį šviesiai.
Pavargusi dažnai pasižiūriu, kaip uždega gyvybingumu vestuvininkus tėvas Donas Brunas Madžionis iš Milano. Štai kur pašaukimo, Šventos dvasios gyva apraiška. Prikelti širdis nuoširdžiam gyvenimo pašlovinimui nėra lengva, kai aplink vien tragedijos ir likimų lūžiai. Tą geba pašauktieji sielų ganytojai.
Saule paskelbė atsakymą 2024 31 spalio