Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Ekonominė 2023-2026 mm krizė palies visas šalis. Tik, žinoma, skirtingu lygmeniu, priklausomai nuo jų rinkų sraunumo, dydžių. Lietuvoje ji labiau atsilieps aukštosioms, aukštojo mokslo, tarptautinėms, religinėms organizacijoms, studentams, teisininkams, parodų ir festivalių organizatoriams, užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje, turizmo sektoriui. Cikliškai ekonominė krizė vyksta Lietuvoje nuo praeitos vasaros, šiemet pirmą pusmetį. Bet nagi maža rinka,verslo išmanumas, emigrantų finansinės įtakos, sezoniniai uždarbiavimai užsienyje ir indėliai tą amortizuoja. Labiau kerta per verslą ( nuo pandemijos pradžios ypač). O Lietuvos verslas kaip Žilvinas-žaltys įgudęs savarankiškai išsirangyti.
2022 m užtemimai labiau palies Lietuvos žemės ūkį, kuris dėl konservatyvumo, sunkiausiai prisitaiko prie iššūkių. O Ukrainos karas galėtų būti dideliu šansu persitvarkyti, modernizuotis ir atrasti perspektyvius pelno šaltinius. Juk ukrainiečiai – ypaatimngai darbštūs, kvalifikuoti darbuotojai, paklausūs darbo rinkose, įskaitant ir mūsų žemės ūkį, gamybą. Tačiau jiems reikia žmogiškų sąlygų – būstų, mokyklų, poliklininkų. Valdininkai dėl savo tingumo-vangumo-inercijos nesusivoks , kad pabėgelių greita adaptacija tai ir unikalus šansas atgaivinti stagnuojančią, deficitinę LR darbo rinką. Čia lems ūkininkų, verslininkų iniciatyvos. Antraip geriausi kadrai migruos tolyn, į Lenkiją,Vokietiją.
Klimato kaita irgi palies visas šalis. Pradžioje – pakrantes, jau 2025 pradės sparčiau kilti vandenyno lygis. Palaipsniui dalis mažų salynų bvus smarkiai apsemti ar apskritai išnyks. Manau, jau greitai atsiras klimatos kaitos monitoringo tarnybos. Jų informacija sekite, ir orientuositės , kokioje šalyje kokios klimato prognozės artimiausiam laikui.
Būtent klimato kaita paspartins globalizmo procesus.Mat atskiroms šalims,pavieniui, be vieningos monitoringo sistemos ir dalijimosi mokslininkų informacija, dorotis su prisitaikymu prie klimato iššūkių bus praktiškai neįmanoma. Lietuva šia prasme pakankamai saugi, kol Gentvilų familija neatvėrė visų teisinių vartų miškų iškirtimams. Turime daug gėlo vandnens, jau sėkmingai išplito Sauliaus Jasionio gamtinės žemdirbystės idėjos mažuose ūkiuose. Jaunimo vartojimas tampa akivazdžiai tvaresnis. Svarbu išsaugoti miškus. Deja, čia reikalai blogėja. Matau, kad miškus kerta kasdien, naktimis, miško masyvų perimetrais, kad nebadytų akių.
2023 m , kai Plutonas pereis į Vandenį, klimato pokyčiai taps akivaizdūs visiems, paspartės. Kol kas juos fiksuoja tik gamtosaugininkai, mokslininkai, ledynų stebėtojai, patiria šiaurės tautos ir aukštikalnių gyventojai.
Atviros vandenynų pakrantės visur taps nesaugios, nes bus periodiškai talžomos griaunamos jėgos stichijų.
Perspektyvas šalims astrologiškai keblu prognozuoti. Mat klimato kaitai aktyviai gali priešintis ūkininkai, keisdami kenksmingas Žemei ūkininkavimo tradicijas,
miškininkai, ribodami miškų kirtimus. Valstybių vadovai, sutelkę dėmesį į šią opiausią problemą ne tribūnose, o veiksmingomis programomis. Pačios visuomenės, jų „žalumas”, sąmoningumo lygis, drąsa spręsti iškilusias prpblemas, irgi bus stiprūs veiksniai.
Štai švedų mergaitė Greta viena kiek pakeitė. Gaila, kad vėliau ja pasinaudojo globalistų finansiniai rykliai, užjutę „žalios ekonomikos” milijardus. Jų didžioji dalis, deja, nuplauks į jų kišenes ir jachtas, ne planetos apsaugai nuo klimato
Vieno lyderio sąmoningumas, kai pasirenkama teisinga istorijos pusė ir atsilaikoma prieš korporacijų savanaudišką spaudimą, bene labiausiai lems perspektyvas tiek Naujoje Zelandijoje, tiek Airijoje.