Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Auginti vaikus saugiausia ten, kur užtikrintai veikia socialinės sistemos: švietimas, sveikatos apsauga, kultūros politika. Esame socialūs padarai, todėl pirmiausia reikia atsižvelgti į visuomeninę sanklodą – kiek ji suteikia soc. garantijų šeimai – ar pakankamai stabilios išmokos, nedrakoniški kreditai, adekvatūs mokesčiai, prieinamas ir laiku suteikiamas gydymas, pažabotas nusiklastamumas, ar skurdas nėra tapęs masiniu standartu? Politiniai ir socialiniai procesai visose šalyse jau nebus orientuoti į ilgalaikį rezultatą, o banguos sulig išteklių kainų ir fin. rinkos nenuspėjamu bangavimu.
Soc .saugumo ciklas bet kur – jau viso labo 4 metai, ne ilgiau. Tik 4 metus ( ne ilgiau) galime būti garantuoti, kad turėsime tą pačią darbovietę, tuos pačius klientų ir užsakovų „krepšelius”,to paties dydžio išmokas, tą pačią gyvenseną .Jei nesame vienkiemo atskalūnai. Soc.stabilumo garantas jau – turima privati nuosavybė: savo NT, savo žemė, savas amatas ar smulkus verslas su istorija, sava sala.
Pavyzdžiu pateiksiu a.a.senelį, kurio dvasinėmis pėdomis stengiuosi sekti. Jis našlys užaugino 3 prasisiekusius, išsimokslinusius vaikus . Neturėjo etatinio darbo ir pašalpų. Vilniaus centre, Žvėryne prieš karą iš stambaus žemės ūkio santaupų nusipirko didelį namą, kambarį nuomodavo studentams ( už maistą jie sniegą nukasdavo, vaikus padabodavo). Šeimos pragyvenimo šaltinis buvo – tulpių sodinukai.Prasimaitinimui – net 2 derlingi sodai,šiltnamiai , vištos, keli paršiukai. Darbo etatinio negavo, nes disidentas, „su vilko bilietu” išmestas iš pieno ir mėsos viceministrų
Savas namas kaime su sodu, autonominiu šildymu, autonominiu elektros generatoriumi, meistriški kokio amato ar prigimtinio talento įgūdžiai leis išgyventi prie visų kataklizmų bet kokioje šalyje ir ateityje.
Sunkiau bus šeimoms didmiesčiuose – kur vis dažniau
infrastuktūras valdys ir monopolines kainas joms nustatinės politizuotos valdžios gaujos.Geriausiu atveju – bendruomeniški, socialūs merai ( kaip Alytaus gaaisrininkas).
Gražioji šviesioji vizija – koncentriniai miestai-sodai (angl- suburbs), kur kiekviena šeima turi atskirą namą ir sodą, yra draugiškos bendruomenės lygiateisė dalis.
Taigi labiau reikia rinktis ne konkrečią saugią šalį ateičiai, o įsikurti vietovėje, kur yra draugų, kur lengviau einasi užmegzti soc.ryšių tinklą,rasti veiklos pagal asm.poreikius ir vietos galimybes. Rasti draugingą bendruomnenę ( nelygu delfinų būrį), kurios lyderiai visaada , ištikus krizei, ir suorganizuos socialius pozityvius procesus, ir užtikrins narių saugumą bei prasimaitinimą iš vietos žemės ūkio, suvadybins mikro soc. sistemas – ambulatoriją, mokyklėlę, kultūrinį centriuką.
Akivaizdu, jog pasaulio lyderiai paskirai nebesugeba, neturi realių galių suvaldyti globalias krizes. Laisva rinka irgi nebeatitinka vadovėlinių kanonų, o virsta chaotiškais, paslaptingais, neapibrėžiamais fin. srautais, kuriuos nukreipinėja (kur jiems reikia) bankai ar ministerijos.
Ateities pasaulyje lyderystė tampa pirminė ir žūtbūtinė išgyvenimo ir pragyvenimo sąlyga. Lietuvos problema: švietimas išravi, nuslopina, prievarta sulygina su mase tikrus lyderius nuo mažens. Mokykloje į lyderius DIRBTINAI kelia, stumia pareigingus patogius pažanguolius verygiukus ar nausėdukus. Be modernios lyderystės neįmanoma ir pažangi sparti šalies, bendruomenės raida.
Apie tai, kaip klimato atšilimas paveiks Europos gamtines sąlygas – yra daug rimtų mokslinių studijų ir publikacijų. Pasidomėkite. Greičiausiai pasimatys: pakilęs vandenyno lygis užlies pakrantes. Nesaugu bus gyventi pakrantėse . Čia reikia sekti Olandijos pažangius sprendimus. Olandai net svarsto planą visus iškeldinti į žemyninę dalį. Pakrantes siaubs ir nuožmesnės audros, taifūnai.
Seniai konsultavau moterį, kuri viską išpardavė mieste, atsisakė gerų pareigų. Įsikūrė su šeima Neringos miestelyje, ant marių kranto turi puikų sėkmingą viešbutuką. Žvaigždės rodė, jog tai klaidingas sprendimas. Tuomet niekaip nesugebėjau pagrįsti klaidingumo. Dabar aišku, jog ateityje tas viešbutis bus užlietas. Jau nuo 2026 šie pavojai realūs. Klaidingas jos sprendimas buvo ateities požiūriu ( turto vertė išnyks). Tačiau savininkei laimės ir gerovės šiam gyvenimui gal ir užteks:)))
Lietuva gamtos ( ne socialiniu ir ne politiniu, ne bendro gerbūvio ) požiūriu – viena saugiausių šalių Europoje. Išlikusi glaudi šeimyninio bendrabūvio sankloda. Neišnykę amatai.Sparčiai įsigalinti kaime gamtinė žemdirbystė.Neišnykusios , ES komisarų direktyviai nesunaikintos pieno ūkių , sodininkystės tradicijos. Daug ežerų.Požeminiai vandenys kaip didžiulis nac turtas. Pakankamai daug miškų (gal korona ir IKEA eko-terorizmą užtrumpins?).
Lietuvos problema – savanaudžiai gobšuoliai architektai. Dauguma jų dirba tik dėl užsakovo pinigų, ne dėl žmogaus. Apie žalius miestus-sodus-parkus net nediskutuojama, kišamos pigiausios betono dėžės, neatsižvelgiant į klimato kaitos specifinius poreikius būsto tvarumui.
Mažesnių pajamų žmonės neturi pasirinkimo – trombuojami į kosminių kainų daugiabučių fermas. Jos klimato kaitos sąlygomis dirbtinai sutankintame mieste taps keptuvėmis, kone Osvencimo kameromis. Nebent ir vėl miliardai bus skiriami renovacijai su mažesniais langais, tvariomis vėsinimo sistemomis.
Socialiniu požiūriu Lietuvoje ilgai nebus saugu ir stabilu. 2023-2043 metais čia aršiai kovos tarpusavyje jaunimo kriminalinės ar ideologinės grupuotės. Kriminogeninis fonas tuo periodu bus ypatingai nesaugus vaikams,jaunimui.Lietuva tuomet taps vienu iš pagridinių pasaulio narkotrafikų centru. Dėsninga, kai narkobaronai yra jau dabar prie valdžios ( uf… ir pati bijau juos įvardinti…).
Manau ,saugiausia bus – ir socialiai, ir gamtiškai – Madeiros, Tenerifės aukštuminėse dalyse, Norvegijoje,Suomijoje, Švedijoje, Austrijoje, Estijoje. Ten valdžioje jau seniai tikri žalieji, o ne feikiniai iš Naisių agrokoncernų. Labai gaila, kad V.Sinkevičius smarkiai pavėlavo atsirasti ES struktūrose.Manau jis vienas yra pajėgus daug ką pakeisti, perorientuoti Europą į saugesnę ateitį
Turint milijonus – visur tas saugumas bus nuperkamas ir išpildytas. Kaip Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Ten klimato pokyčiai niekaip neatsilieps dirbtinėse salose su dirbtine vėsa ir vandens filtrais. Bet ir jų saugumas laikosi ant naftos ekonomikos. Kai tik žalieji standartai įsigalės, ir arabams gali tekti kraustytis šiauriau.
Be to, po koronos krizės visos valstybės tvirčiau apsibrėš tapatybes, drąsiau saugos savo sienas, peržiūrės kvotas dėl emigrantų. Laisvas, karališkas, savavališkas darbo jėgos migravimas be sienų į gerovės valstybes taps sudėtingesnis.
Saugu bus ir laivuose-valstybėlėse. Juose milijonieriai supirkinėja sau butus ateičiai, kai Europą purtys soc neramumai ir islamiški pogromai ( Vokietija, Prancūzija – po 2025m ).
Įsiminė vieno turtuolio verslininko, pinigų plovėjo, dviprasmiai nurodymai: „Ar gali mano žmoną taip nuteikti, kad visada būtų pasirengusi žaibiškai susikrauti lagaminą ir suruošti vaikus? kai tik jai sušvilpsiu – turim bėgti,kad be kalbų ir diskusijų susikrautų ir vyktų, kur pasakysiu?” Nepergudravo jis kietesnių vyrukų, jau žemėje senokai ilsisi,patrauktas jėga nuo vaizdo, nors supratinga žmona ir be mano tarpininkikavio buvo pasirengusi bėgti bet kur su jų milijonais.
Ši juoda istorija įspėja, kad pabėgimai ne visada baigiasi laimingai blogiukams. Geriečiai, šviesos žmonės visada bus įspėti ir laiku persitvarkys, atsiras ten , kur saugu jų šeimoms. Kaip biblijinėje sakmėje apie Nojų.
Karingoje, liepsnojančioje naujojo pasaulio realybėje saugiausia bus vienam darbščiam ir asketiškam atsiskyrėliui , kur nors kalnuose kalnuose. O šeimoms – prie žemės, miškų paunksmėse, arti natūralių vietinių ūkių.
Milijonieriai, oligarchai, valdžios galvos savo asm.saugumą ir ateityje užtikrins be didesnių pastangų.Į Spartaną – ir su apsauga ir komanda .. vilon ar bunkerin kur nors nepasiekiamose kalnų oazėse, su valstybės užpirktu rezervu. Humanitarinė pasaulinė labdaringa pagalba – jau nyksta, ji virsta paprastų žmonių draugiška, solidaria tarpusavio parama. Medikus juk pirmieji puolė gelbėti dėl apsaugų verslininkai, paprasti žmonės,ne Valstybė ir ne PSO. Taip bus ir ateityje.
Nebijokite ateities. Mokslininkai, mokytojai, pašauktieji žurnalistai, net vaikai rodys joje šviesias išeitis iš krizių, aklaviečių. Tereikia išmokti pagarbiai jų klausytis ir nepamesti tikėjimo svajonėmis. Jos pildysis, jei nėra biologinės-vartotojiškos – įsigyti brangesnį automobilį, gauti šiltą etatą biuro planktono paskutinėje eilėje nuo lango, laimėti milijoną na ir kitokie panašūs lengvo praturtėjimo miražai.