0 Komentarai
Labas Saule, turiu labai įtemptą ir keistą situaciją santykiuose. Mano draugas, ne oficialus vyras, bet mano vyras, su kuriuo gyvenu ir dirbu kartu jau 11 metų pasinėrė į online kompiuterinį žaidimą. Nėrė taip stipriai, kad žaidžia po 16-20 valandų per parą ir taip jau beveik metai. Niekada nemačiau tokios stiprios priklausomybės ir tai mane labai labai gąsdina. Pati jau pasiekiau tokią stadiją, kad nebeverkiu ir prisiekiu, jaučiuosi ramiau nei prieš pusmetį. Jaučiuosi perėjusi tokius vandenis, kad dabar tik norėčiau jam padėti. Artimiausia aplinka, mano ir jo, mane palaiko tame, kad bandau jam padėti. Gi draugai ir psichologai man sako, kad turėčiau jį palikti ir leisti jam trenktis į dugną. Aš pati stengiuosi klausytis savo širdies balso ir jis man sako, kad turėčiau gerinti save ir savo būklę ir tuo pačiu jam padėti, nepalikti jo bėdoje. Ir daryti tai be jokio tikėjimosi gauti grąžą. Kuo toliau, tuo labiau tas jausmas stiprėja. Bet būna akimirkų, kai sukyla abejonės, kai pasiilgstu to jausmo būti moterimi ir džiaugtis gyvenimu poroje. Ieškau atsakymo, kaip gi turėčiau pasielgti. Praėję metai atrodo, kaip sapnas iš kurio norėčiau prabusti. Ar turėčiau busti viena, ar visgi bandyti prabusti kartu?
paskelbė atsakymą