Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Prisiminkit Eglę, žalčių karalienę, kaip jos vaikus broliai plakė ir kankino. Lietuvių etnose santykis su vaikais – vienas žiauriausių. Buvo ir liko. Dėl to tiek daug čia menininkų ir sektantų. Mat menas ar sektos brolija padeda išlydyti vaikystės traumas, priimti pasaulį, kuris nuo pirmų dienų skriaudė.
Visuomeniniame lygmenyje vaikai irgi nekenčiami ir ūdomi, persekiojami kaip soc. grupė, kuria galima manipuliuoti politiniais ar valdiškais, kažkieno pelnų ar karjeros tikslais , nepaisant nei tėvų, nei pačių vaikų teisių ir poreikių. Deimantės istorija – kaip valstybės veidrodis vaikų ir jų gynėjų atžvilgiu. Ne išimtis – ir testai pradinukams, kur į pradinukjus žiūrima kaip į bebalsę, beteisę prekę ar daiktą.
Lietuvoje nuo pat gimimo prasideda simbolinis Eglės vaikų plakimas. Dar nuo sovietų liko gimdyklose akušerių požiūris į gimdyvę kaip į paršavedę, kurią galima grubiai niukint. Taip vaiko siela yra krikštijama smurtinei vaikystei. Geriausias, laimingiausias vaikystės tarpsnis – vaikų darželiai, auklėtojos,pradinės klasės, jei vaikas nėra gimęs pašalpinių šeimoje ir jei pradinių klasių mokytoja ar darželio vedėja nepapuola ego-ragana.
Mokyklos patirtis prilyginčiau rekrūtams rusų carinėje kariuomenėje, kur jaunas žmogus susiduria su patyčiomis kasdien, ypač iš mokytojų. Valstybinių egzaminų marazmas ( ypač lietuvių kalbos) tampa finaliniu kančios vainiku, skaudžiausiu visuomenės spyriu jaunuoliui, išeinančiam į gyvenimą. Šiuo atveju – į laisvę nuo valstybinio smurto vaikų atžvilgiu.
Valstybės policinį požiūrį į vaikus parodė ir kovidas. Žiauru, kokiomis sumomis policija baudavo tėvus už vaikus ant sniego kalnelių be kaukės. Taip elgėsi todėl, kad žino, kokie beteisiai yra bauduojami baudžiauninkai – jų dauguma turi šešėlinių ekonominių santykių, kad prasimaitintų, yra pažeidžiami teismuose, dėl to su policija nesibylinės.
Su valdžia reikia, privalu kovoti dėl savo teisių per visuomenines, viešas organizacijas. Naujame pasaulyje ji yra nuožmi baudėja, privalanti bet kokia kaina atidirbti užsakovams, kurie investavo į ją rinkimuose. Testų teroras vaikų atžvilgiu – nėra mūsų valdžios išmislas. Jie tik paklusniai vykdo iš Briuselio nuleidžiamas komandas. Kaip sarginiai šunys. Švedija, Vengrija, net Daniija nevykdo, atsisako įtartinų vakcinų, gina nacionalinius interesus, nes valdžioje -sąžiningi lyderiai ir politikai, išpildantys atsakomybes prieš savo piliečius.
Tiesą sakant, man didesnį pasipriešinimą kelia ne testai, o genderinio švietimo buldozerinis brukimas į mokyklas. Vaiko kūnas, jo genetika, gali kažkaip įveikti ir kovidą, ir atlaikyti testų brutalumą. Tačiau suaugusiųjų įteisintas vaikų sielų tvirkinimas – tai vidinis karas prieš valstybę, nuleidžiant žmogaus ugdymą iki triusikų turinio lygmens. Pažiūrėkite italų genijaus Paolo Pazolinio pranašingą filmą ” Salo, arba 120 Sodomos dienų”.
https://www.imdb.com/title/tt0073650/?ref_=nv_sr_srsg_0
Ten tiesiai šviesiai apie tai, ko bus mokomi vaikai, jei genderizmo ideologijos „dvasinis ginklas” bus nukreiptas į valstybines mokyklas. Tokie privalomi „lytinio švietimo skiepai” yra nepalyginamai žalingesni, nei kovido testai. Kas tam priešinsis? Jei rūpi vaikai, reikia už juos kovoti. Lengviau kovojama susivienijus. Turi vienytis moterys, nes lietuviai vyrų dauguma – patologiniai bailiai, kurių vienintėliai ginklai – patyčios ir skundai. Kariuomnenės elitą išžudė bolševikai, nėra vyriškos drąsos tęstinių modelių. Net partizanų šviesaus atminimo bailiai valdžioje nesugeba nei įamžinti, nei apginti.
Palaikykite Šeimų maršą, jų vienas iš šūkių – vaikų teisių gynimas nuo genderizmo nuodų. Bent jau mamiška sąžinė bus rami, kad dėl savo vaiko padarėte viską, kas jūsų galiose.
Liepos viduryje Juodas Mėnulis įeis į Dvynius, bus iki 2022 balandžio. Šiuo laikotarpiu vaikų reikaluose visame pasaulyje reikšis blogiukai. Manau, tuomet daug kur bruks vakcinaciją vaikams. Jūsų laiškas – įrodymas, kaip lengva šantažuoti šeimas skiepais: „nesiskiepysi – nesimokysi”.
Naujas pasaulis – tas, kuriame šviesią ateitį kurs bendruomenės, ne globalistų marionetės valdžioje. Įsivaizduoju, jog bendruomenė, kurios nariai-verslininkai investuoja , išlaiko mokesčiais vietos bažnyčią, mokyklą, polikliniką, pati, kolektyviniu susitarimu nusprendžia , kaip jos vaikams geriau, teisiškai apsigina nuo ministerijų absurdiškų reikalavimų, nukreiptų prieš vaikų fizinę ir psichinę sveikatą.
Buvau aktyvi, sąmoninga skiepų šalininkė, laukiau kaip išganymo, nes rėmiausi prielaida, jog skiepai visur ir visada – gėris, valdžia gina valstybę ir jos piliečius, neleis mūsų žaloti, paskiepys tuo, kas sukurs imunitetą ir mus visus apsaugos. Po astrazenekos skiepo esu nedarbinga, leisgyvė antra savaitė. Per pirmas 3 paras po skiepo, kai purtė 40 karštis ir galva, kojos nepakluso, net pasidomėjau, kaip sudaromi testamentai ir kur norėčiau būti palaidota, jei su astrazenecos pagalba tektų netikėtai nukeliauti pas protėvius, į žvaigždes. Dar niekad nebuvo taip blogai.
Kita vertus, dėkinga skiepui už atvertas akis į naujas tiesas: ši valdžia man ne draugė, o priešė, skiepų monopolistui Bilui Geitsui priklausančios skiepų gamintojos nėr a mokslo šviesūs rūmai, kurie gelbės žmoniją. Greičiau, priešingai, stengsis iš žmonijos pralobti greituoju būdu, neprisiimdami jokios teisinės atsakomybės nei už žalą sveikatai, nei už mirtis. Juk daugybė nutylimų pavyzdžių, kai po abiejų skiepų susergama arba nėra antikūnių. Vadinasi, joks imunitetas nesusidaro. Vandenio epochoje Dievo pažinimas ateina tik per skausmą ir kančią. Kai iškils grėsmės mylimam vaikui, iškart visos čakros atsivers ir sąmonė nušvis -kas draugas, o kas priešas, kur tiesa, o kur melas, kas kuria gėrį, o kas blogį. Ne bažnyčioje ar koplyčioje atsivers, o namų virtuvėje ar valdininko kabinete, patyrus mirtiną pavojų ar išgyvenimo sukrėtimą individualiai.
Tikiuosi, jog 100 metės giminės genai ir astrožinios man padės išsikapstyti.Sielojuosi dėl senukų, kurie tvarkingai pavyzdingai nuėjo skiepytis ir buvo valstybės paliepimu nužudyti. Taip, tai medicininis žudymas su galinga melo doze. Nes medikai ciniškai išvedžioja, kad neva mirė nuo gretutinių ligų. Bet jei nebūtų pasiskiepijęs, juk būtų gyvenęs tiek, kiek jam priklauso su tomis gretutinėmis ligomis dar kelis dešimtmečius.
Šiandien dariausi antigenų ir kovido testus Centro poliklinikos Kauno g. puikiai įrengtame punkte be eilių , su greitais atsakymais ( Valio – Neigiamas testas!!!). Pasirodo, be kovido testų net kraujo tyrimų poliklinika nedaro. Bijojau pagalių kišimo kaip vaikas, o pataikiau ant jaunos malonios medikės- fėjos, kuri kuteno ir mandagiai atsiprašinėjo. Eičiau pas ją dar ir dar, nes žmoniškumo pamokų daugiau, nei matematikos kalime. Totalitarinėse, globalistų kontroliuojamose santvarkose nuo kazarminio masių gniuždymo ir prievartos gelbėja tik ŽMOGIŠKUMAS. Net lageriniais sovietiniais laikais visur sutikdavome gerų žmonių, kurie padėdavo apeiti prievartinę tvarką, ją palengvindavo žmogiškumu.
Vaiko psichiką nuo aplinkos smurto puikiai apsaugo mamos fantazija, jos sukurtos apsauginės stebuklinės pasakos. Nuteikite vaiką, kad tai toks bendras laikinas žaidimas.. Kad yra pikta
burtininkė Šimonytė ir piktasis raganius Dulkys. Tai jie visus vaikus verčia testuotis, ir visi suaugę aplink jiems nuolankiai paklūsta, nes už nepaklusimą piktieji burtininkai neduos tėveliams galimybių paso,ir šeima gali nukentėti, netekti darbo ar net duonos kasdieninės. Bet kažkada BŪTINAI BŪTINAI atsiras narsus karžygys, kuris nugalės Šimonytę ir Dulkį, ir visi vaikai bus išgelbėti nuo prievartinių testų ir skiepų. Taip vaikas nesijus bejėgis prieš valstybės absurdišką diktatą, nenusivils tėvų nuolankiu bejėgiškumu prieš visagalę prievartą.
Kovokite prieš vaikų skiepijimą neaiškios billgeitsinės kilmės ir paskirties antikovidiniais skiepais. Jei, žinoma, vaikai jums brangesni, nei baimė prieš valstybės presingą,kuriame savo judo pinigėlius patyčiomis iš antivakserių atidirba valdžios dosniai penimi žurnalistai. Jie aplos, išsityčios, apšmeiš, kaip tą daro dabar su kauniete mama, kuri išėjo protestuoti į mitingą su testų pagaliukais nosyje. Šakalų padermė, bile pjaut, net avansu kažką pult, kad tik tą savo pingėlį išlupt.
Artėja tamsūs laikai, smurtinės Kali jugos sutemos. Jose ryškiausi šviesuliai ir gyvenimo prasmės – vaikai, kurie ties per būsimas kartas kelius į šviesesnę ateitį, kur žmonės jau nebeės vieni kitų iš materialaus godumo ir dėl valdžios.
Kova dėl vaikų teisių ir apsaugų naujais laikais prilygsta šventumui… duoda „daugiausia karminių taškų”, jei kalbam sporto terminais… Moteris ir mamas šioje kovoje ypač stipriai veda besąlygiška meilė. Deja, mūsų valžioje dar per mažai mylinčių mamų ir moterų, kurių vienybė pajėgtų apginti šalies vaikų teises užaugti be smurto ir bigfarmas frankenšteinų eksperimentų. Visada yra ir kraštutinė išeitis – emigracija ten, kur vaikų teisės yra labiau užtikrinamos.
P.S. Linkuoju JAV sveikatos koučerio, sveikuolio Christian Elliot straipsnį „18 priežasčių, kodėl nenorėčiau gauti kovido vakcinos”. Jame daug logiškų argumentų.
https://www.deconstructingconventional.com/post/18-reason-i-won-t-be-getting-a-covid-vaccine?fbclid=IwAR0Smi_Alfe4ohQpAH7Sffksckw6qdAgwWDunqFpVbkHAfXFOwRqNrEUH0Q