Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Sujaudino jūsų laiškas. Paskutiniame motyvaciniame seminare vienoje privačioje gimazijoje lyginau sovietinės mokyklos, mokytojų trūkumus ir privalumus su nūdienos mokykla. Akcentavau, jog dabar svarbiau ne visapusiško programų išdėstymo uolumas, o kūrybinio žmogaus ugdymas. Tai įmanoma, kai mokytojas pats yra stipri savistovė asmenybė,iš kurio pavyzdį ima mokiniai. Skelbiau, jog sunkiausia ugdymo užduotis- parengti laisvo kritiško mąstymo savistovius Žmones, kurie nevergaus, bus alergiški bet kokiai vergystės formai.Mat Vandenio epochos prime -vadyba dažnai remiasi silpnesnių engimu, jų pavergimu.
Tik mokykla, net ne tėvai , pajėgi įskiepyti imunitetą vergovei, kuri tampa globalaus pasaulio darbo rinkos išskirtine žyme. Darbuotojas-vergas gali net nesuvokti, jog neturi laisvos valios,tenkindamasis geru atlygiu, bonusų dešrelėmis prieš nosį kaip zoocirke, daiktiniu komfortu.
Tuokart viena mokytoja paklausė: „kaip mes galime to išmokyti, jei pačios esame vergės?”. Šis klausimas pakirto, iki šiol neturiu į jį atsakymo. Galiu tik palyginti su savo mylimais mokytojais, kuriems buvo dar sunkiau okupacijoje, po Lenino portretais klasėse, režimo ir cenzūros priespaudoje. Tada visi tikri mokytojai buvo užrištomis burnomis, persekiojami, baudžiami ir net slapta sekami užverbuotų mokinių. Tačiau jų kūrybingumas leido mums suprasti daug ką be žodžių, iš jų veiksmų. Matematikas gabiausiems davė užduotį kabinetą ištapyti Antikos mokslininkų freskomis( kad nereiktų kabinti feikinių-propagandinių rusų išradėjų portretų). Vietoj Avyžiaus tarybinių romanų nagrinėjimo mes rašėme esė iš Čiurlionio kūrybos, Saint-Egziuperi filosofijos.
Taip, tuos mokytojus žiauriai tarkavo idėjiniai fanatikai komunistai ir komjaunuoliai- neskyrė nei apdovanojimų , nei premijų, nei butų, nei kitokių prestižo ir garbės medaljonų. Tačiau jie išpildė švietimo preidermes garbingai ir sąžiningai, netarnavo kaip pelės popieriams. Įskiepijo mums antipatiją totalitariniams režimams,verygos-skvernelio fašistuojančio tipo vadukams. Nors tai buvo elito mokykla, kur mokėsi partinių bonzų atžalos. Tačiau tiek laisvės ir humanizmo pamokų, kiek esu gavusi 23-oje mokykloje, niekur kitur nepatyriau. Tą davė mokytojai asmenybės – V.Mačernis, I.Garliauskaitė, Pulkauskas, I.Balčiūnienė. Juos miniu vaikams, minėsiu anūkams, jų garbė – ne popierinė prezidentinė, o ilgaamžė, kaip dalis etnoso dvasios stiprybės pamatų.
Išsimotyvuokit kas svarbiau – vien uždarbis ar švietimo didžiosios prasmės (tuomet susikoncentruokite į glaudesnį ryšį su vaikais,tai padės atsispirti ir tėvų neadekvačioms fantazijoms -arba rinkitės gimnaziją,kolegiją, kurioje mažiau tėvų diktato, bet daugiau galimybių išsaugoti orumą , ilgiau mokslo metų bėgyje neužgesti).
Jūsų siela – poetiška, jautri grožiui, kultūrai ir teisingumui, reikalauja reguliarios relaksinės vienatvės susistyguoti ir pasverti vertes. Jau trečius metus paeiliui vasariniai užtemimai įjautrina psichiką. Pasiorganizuokite dienotvarkes taip, kad bent valandžiukę dienoje savaitėje skirtumėt harmonizuojančioms, atstatančioms balansą meditacijoms, nueitumėt su drauge į parodą, parką ar tiesiog pasimatyti lengvai prie kavos. Turit atrasti laiko sielos poreikiams, tuomet mokyklos krūviai neišdarkys psichikos.
Pagrindinė problema – perfekcionizmas darbe.Tai daugiausiai atima jėgų, įtempia nervus, gimdo pyktį. Tobulinti bet ką galima iki pamišimo, vis vien niekada nebus tobulai. Su perfekcinizmu padeda kovoti… Laikrodis.Skirkite užduočiai tam tikrą laiką, neviršykite jo, kad ir kaip norėtųsi nudailint kiekvieną smulkmeną. Perfekcionizmas – tai yda, pati ją turiu, bet kovoju.
Niekada neabejokite mokytojos pašaukimu. Jis – iškirtinis. Tiesiog dabar emocijas išbalansavo neteisingumas. Nėra lengva ir gimnazijos vadams. Švietimo verslo sąlygos Lietuvoje – kosmiškai nenuspėjamos,žiaurokos, su neadekvačiais mokesčiais, ministerijų miglotais pasivaidenimais ir tėvų spaudimu.
Palaikau švietėjus, kurie ryžtasi steigti privačią mokyklą. Ne vieną esu sutikusi, kurie net su dideliais pinigais ir parengtais projektais nesiryžo. Kai verslas stoja, elgiamasi kaip kare, ne iki mandagumų.Neturėtumėt smerkti, o – gal net padėti vadovėms civilizuotai, oriai atsisveikinti su atleidžiamais žmonėmis.
Šiuolaikinis mokytojas, tai dvasios karys-vedlys Žinių visuomenėje , ne rami teta-metodininkė,pasirinkusi mokyklą dėl socialinio patogumo.Perėjimas prie nuotolinio mokymo, manau, atsijos tą būrį nuobodžių ramių tetų, kurios metų metus kala į galvas vadovėlines klišes, nors kiekviena nauja karta vis mažiau supranta ir tas klišes, ir nebenori snūduriuoti nuobodžiose pamokose, gaišti brangų gyvenimo laiką. Gerų tetų vieta – vaikų darželiuose, kur nereikia skubėti, kur emociniai ryšiai, ramybė ir atkartojimai ypač pareikalauti.
Mokytojas – jau vyriška kūrybinė profesija, reikalaujanti ir ryžto, ir greičių, ir technologijų išmanymo, ir nuoširdaus atsidavimo, entuziazmo. Jūs turite tas savybes.Nereikėtų pergyventi dėl tų, kurie išeina, nes savo savybėmis neatliepia naujų mokyklos poreikių.