0 Komentarai
Laba diena, Saule. Matant kas vyksta Ukrainoje su vaikais širdis plyšta iš skausmo, niekaip neišeina apie tai negalvoti. Manau daug moterų taip jaučiasi ir pamasto apie įsivaikinimą našlaičio iš Ukrainos. Apie tai šiomis dienomis pamastau labai dažnai, aišku į priekį veda emocijos, jom šiek tiek nuslūgus suabejoju ar sugebėčiau būti gera mama… nes tie vaikai traumuoti, mes nežinom kas buvo jų tėvai, o genai persiduoda į charakterį… tiesiog baisu nes kelio atgal nebus, vaikas tai atsakomybe mažiausiai 18m į priekį. Mano vyras viską vertina šalčiau, auginam 3m dukrytę. Kaip manote ar galėtume laimingai užauginti įsivaikintą vaiką?
paskelbė atsakymą