0 Komentarai
Laba diena Saule, labai noreciau jusu paklausti apie prisirisima ir mintis apie buvusi. Issiskyrem lapkricio gale jo iniciatyva, man stipriai uzgavus jo ego, nors ir su tevais buvo supazindines, ir daug visko kartu planavom (net labiau jis negu as), o visdar negaliu pamirsti, jauciu toki stipru rysi, kad kartais galvoju jog reiktu parasyti, bet neleidzia savimeile ir bijau, kad sulaukciau tik saltumo ir jo arogantisko atsakymo, gauciau lyg slapiu skuduru per veida. O ypac jeigu dar suzinociau, kad susitikineja su kita mergina… Jauciu, kad tas prisirimas perdaug uzsitese, nors ir kartu ilgai nebuvom. Turiu daug veiklos: darbas, sportas, buto irenginejimas, netgi bandziau ivarias atsirisimo praktikas, kalbejau su psichoterapeutu, bet niekas taip ir galutinai nepadejo, nepadeda ir mintis, kad „ai jis toks ir anoks, man netinka, man per prastas”, kdas daznai kartojama pansiose situacijose. Ir tuo paciu jauciu, kad prisirisimas neleidzia sutikti gerojo likimo, empatiskesnio ir atviresnio zmogaus. Kaip atsiristi ir nepriklausyti nuo zmogaus? Kokios pamokos mane moko sitas santykis?
Saule paskelbė atsakymą 2020 5 birželio