Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Naujo popiežiaus išrinkimą paveiks Neptūnas Avine – nuo kovo galo prasidėjo visiškai naujas ilgametis Krikščionybės raidos ciklas. Jis trunka 165 m, kai Neptūnas apeina visą Zodiaką. Neptūno ingresija į Aviną žymi naujas idėjas, radikalų ne tik RKB, bet ir žmonijos idealų, tikėjimo atsinaujinimą, atgimimą visiškai naujose formose.
Istoriniai pavyzdžiai atspindi Neptūno ingresiją į Aviną :
1533 – Anglijos apieliacijų suvaržymo aktas įtvirtino, kad Anglijaus karaliaus valdžia yra aukščiausias autoritetas bažnyčios reikaluose, aukštesnis už Romos diktatą.
1697 m. Airijoje apribota katalikų valdžia . Priimtas „Ištrėmimo aktas” (Banishment Act) : visi katalikų vyskupai, vienuoliai ir dvasininkai turėjo palikti šalį iki 1698 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas buvo dalis baudžiamųjų įstatymų prieš katalikų skverbimąsį į pasaulietinę valdžią.
Neptūno Avine periodu bažnyčiose, religiniuose judėjimuose skelbiamos radikalios, avangardinės, iki tol nežinomos ir negirdėtos doktrinos.
1863- 1867 mm:
Radikalių inovacijų galima tikėtis ir artimoje ateityje, per Neptūno tranzitą per Aviną 2025- 2039m. Jo metu bažnyčioje liepsnos idėjų, finansinių interesų kovos, vyks atsivėrimas visuomenei per naujausių IT ir DI komunikacijos išraiškų įvairovę. RKB radikalizuosis , taps karinga, vienašališka, prievarta diktuos savo dogmas, nusimes dalinai paslapčių skraistę ir pajungs paperkamą mokslą tarnauti savo galiai valdyti protus ir sielas.
Šokiruojantis tokių kovų pavyzdys, viena pirmųjų RKB radikalizmo apraiškų įvyko : šiemet, balandžio 16 d. Lenkijoje. Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Europos Parlamento narys, KRIKŠČIONIS, kandidatas į prezidentus G. Braunas kartu su 30 šalininkų įsiveržė į Oleśnicos ligoninę. Jie bandė sulaikyti gydytoją ginekologę G. Jagielską, kuri atliko teisėtą vėlyvą nėštumo nutraukimą dėl vaisiaus deformacijų, keliančių grėsmę motinos gyvybei. Braunas, remdamasis „piliečio arešto“ teise, įžengė į ligoninę su Europos Parlamento pažymėjimu ir apkaltino gydytoją „žmogžudyste“. Jis ir jo šalininkai daugiau nei valandą laikė gydytoją užrakintą kabinete, neleisdami jai išeiti ir tęsti darbą. Gydytoja teigė, kad buvo stumiama, įžeidinėjama ir vadinama „serijine žudike“.
Liepsnojanti karinio laiko dvasia ir krikščionis ves į mūšį už idėjas, už Žmogų, kaip dvasinę būtybę, Dievo kūrinijos dalį. Gerai, jei tai bus humaniški socialūs mūšiai , aštrūs debatai infoerdvėje už visuotinai teisingus idealus – už kiekvieno vaiko teisę į kokybišką švietimą, už kiekvieno ligonio teisę gauti neatidėliotiną pagalbą, kad būtų apginta jo dieviška prigimties teisė į gyvybę. Už kiekvienos bendruomenės teisę turėti savo žalias erdves, pievas ir bent mažytį miško gabalą. Kovos už žmogaus teisę į žodžio laisvę, į judėjimo laisvę, į laisvę valdyti patiems savo kruvinu prakaitu uždirbtą būstą, be vis augančios duoklės reketininkams grobuonių valdžioje.
Pranciškus buvo paskutinis tikrasis Šventasis TĖVAS, gailestingas sielovadininkas, savo gyvenimu išreiškęs aukštuosius Krikščionybės geradarystės idealus – atjautą, pakantumą, atleidimą, svetimų nuodėmių ir paklydimų išrišimą per begalinę meilę, per simbolinį kojų mazgojimą, aplinkinių kalčių išpirkimą per asmeninę kančią. Tie, kas kaltina šv Tėvą politikavimu prieš Ukrainą, nesupranta krikščioniškos meilės esmės – tikėjimas Meilės jėga aklai veda pas kraugerį Tironą maloningai prašyti Taikos, bandyti jį paveikti gerumu ir supratimu.
Begaliniai liūdžiu, graudinuosi tėvo Pranciškaus. Man – didžiulė netektis…Buvo dvasiškai artimas nesitaikstymu su Blogiu, jautrumu gamtosaugos reikalams, intelektualumu, irgi mėgo modernią literatūrą, ją dėstė, tikėjo grožinės literatūros galia ugdant asmenybę . J.L.Borgesas, M.Proust’as – ir mano vieni mėgiamiausių autorių. Pranciškus nepabijojo priešintis, atvirai stoti prieš kruviną Palestinos genocidą. Jis pirmasis ėmėsi kovoti su pedofilija, net be teismų mesdamas lauk ištvirkėlius šventikus, juodai apdergusius vaikų tyras sielas.
Pirmadienį visa Gamta, paukščiai , žvėrys, medžiai nuščiuvo ir pritilo – tarsi Pasaulis nurimo pagarboje prieš mus paliekantį Dievo žmogų. Aptariant šeimoje šv. Tėvo išėjimą, liūdnai pajuokavau: nagi, matyt, Putino parankiniai prastums į Sostą už Gazpromo milijonus kokį vengrą, kad promintų Kremliaus -taikdario „misijas”. Pasirodo, nelabai nutolau nuo tiesos. Kandidatų sąraše – kardinolas vengras :))).
Vatikanas seniai nebėra apie krikščionybės idealus ir Žmogaus tikėjimą, apie dvasinius etalonus. Jis – apie valdžią, kapitalą , finansus, turto valdymą ir didžiasias pasaulio valdymo galias. Pasaulis smarkiai keičiasi . Susitaikymas ir atleidimas, meilė priešams globalių galių susikirtimo lauke vertinami kaip silpnumas, bailumas, pasyvus susitaikėlių pralaimėjimas tiems, kas atkakliai kovoja už vaikų šviesesnę ateitį , laisvą nuo banditų ir vagių valdžioje. Nebegalioja RKB mantra: Visa valdžia nuo Dievo. Visa valdžia jau nuo rinkėjų drąsos ir sąmoningumo, kurį lemia švietimas, šeimų gerovė , socialinis visuomenės išsivystymo lygis, laisvių garantijos. Simboliška, jog popiežius paskutinį palaimino DJ Vansą. Vadovai, žmonijos vedliai , kryptingai ir tvirtai ginantys šeimos vertybes , yra pajėgūs išsaugoti ir Dievo kūrinijos tąsą konfliktų bei karų draskomame pasaulyje
Būtinai pažiūrėkite 2025 m oskarinį filmą Konklava . Jame – apie popiežiaus rinkimų užkulisius šiuolaikybėje, apie intrigas ir papirkinėjimus , siekiant valdžios sosto Vatikane .Apie kiekvieno tikinčiojo tvirtą pasiryžimą darbais paliudyti savo krikščioniškas vertybes, apie naujo tipo asmenybes, kurios ateina ne iš jėzuitų scholastinių universitetų ir kabinetų, o iš kasdienėmis tragedijomis paženklintų gatvių ir miestų, mirties paraku tvoskiančių mūšio laukų, pabėgelių stovyklų, iš skurdo lūšnynų, iš atstumtųjų tarpo. Naujo tipo asmenybės turės socialiniu aktyvumu darbais, o ne tuščiais žodžiais, nuošaliu stebėjimu liudyti savo tikėjimą klimato kaitos įkaitintame , audringame pasaulyje.
Baigiasi senasis RELIGIJŲ pasaulis, kuris rėmėsi neginčijamomis bažnyčios doktrinomis , absoliučiu tikėjimu ir besąlygiška pagarba Bažnyčios hierarchams.
Tą paliudijo neplanuotas, neturistinis apsilankymas Šri Lankoje, Habaraduwoje, viename iš daugelio senųjų budizmo vienuolynų. Vietinis vairuotojas pasiprašė, kad mane ten įleistų, kai vartai jau uždaryti turistams. Vienuolyno kambaryje pulkas mažųjų, susigūžusių vienuolių žiūrėjo animaciją. Atpažįstu prievartautus vaikus iš žvilgsnių, kūno kalbos. Jie depresyviai, net bukai , be emocinių reakcijų, užsidarę savyje, stebėjo TV . Širdim atliepiau jų gėdą ir kančią – būti prievartaujamiems ir parduodamiems už pinigus pašaliniams. Habaraduwą valdo mafija, tuo skundėsi pašnibdžom dauguma vietinių, su kuriais įsikalbėdavau .
Kitą dieną paklausiau vietinės , naujos draugės Thakšilos, vienišos našlaitės mamos, vergaujančios vilos savininkui dėl sūnaus brangios mokyklos: kodėl bendruomenė tyli, taikstosi su tuo , jog greta vienuolyne prievartaujami jų kaimynų vaikai? Ji paprieštaravo: „nežinai, net neįsivaizduoji, kaip sunku šeimoms finansiškai atsigauti, prasimaitinti po cunamio, kai neteko visko, verslų, turto, namų, mylimų artimųjų. Gal tas vaikas tokiu būdu maitina šeimą, kurioje dar daugiau alkanų vaikų?’
Lankydama vėliau Ceilono salos šventvietes radau teigiamą modernią alternatyvą, meilės Dievui paliudijimą. Prie Mulgirigalos šventyklos radau vaikų naują mokyklos kompleksą – su internatu, klasėmis, lauko aikštynais sportui, apsaugomis. Iš pamokos pabiro išauklėti, mandagūs, besišypsantys, baltai švariai aprengti vaikiukai, liūdintys tik dėl išsiskyrimo su tėvais. Jais mamiškai rūpinosi auklėtojos, mokytojos . Ten buvo gera , ten suruseno gyvas tikėjimas šviesia tos bendruomenės, vaikų ateitimi. Ji nepalyginamai svarbesnė naujais laikais už visas senasias religijas ir bažnyčios autoritetus kartu sudėjus….