Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Parašėte gim datą 2008 08 13 . Ar gali būti 16 metų ir jauna šeima? Klaida gal įsįvėlė?
Bendras šviežias atsakymas panašiais atvejais – klauskite Gabrieliaus Landsbergio ir jo žmonos Austėjos. Jie lengvai užsidirba ne tik namams sostinės prestižinėse vietose, milijonų vertės, bet ir prabangioms viloms Graikijos salose. Viloms, kurių kaina viršija net trašų oligarcho Karbauskio kuklius namelius Ispanijoje. Įtariu, Gabrielius žino kažkokį stebuklingą, slaptą būdą, kaip greituoju būdu užsidirbti namams ir viloms skurdo šalyje. Ne tik jis žino, bet ir visa konservatorių partija šiuo metu, prieš rinkimus, klykia, kad užsidirbti milijonierių vilą Lietuvoje gali kiekvienas, kas tik nori. Reikia klausti jų, JIE TIKRAI ŽINO !!!!!!!
Ir man įdomu, kokiu sąžiningu, teisėtu būdu užsidirbti bent butui? Negi plausi nac.stadiono milijonus per suokalbius su kazino, kaip Stepukonis? Negi patyliukais pasisavinsi norvegų kilnią, draugišką pusės milijono labdarą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybei? ir už tą labdarą nupirksi namą sūnui poetui Nemenčinės plente? Poetui, kuris kuria eiles apie meškiukus rudnosiukus, rusų pasakų herojus, ir įsisavina kultūros lėšas per niekinės vertės, apgailėtinus filmukus tipo Jonukas ir Grytutė ? Negi pasinaudosi spec.agento ir mokslinio komunizmo katedros vedėjo statusu ir privilegijomis, kad pramuštum naują butą vargonininkei dukrai Šeškinėje? Nu aš taip nemoooooku suktis NT karuselėse …
Drąsiai vadinu Lietuvą skurdo šalimi. Jos BENDRAS skurdo lygis, anot sociologo R.Lazutkos, yra „būdingas XX amžiaus pirmai pusei, kai žmonės pinigus išleidžia pirmo būtinumo paslaugoms: maistui, vaistams ir komunalinėms paslaugoms.” Per ESO neveiklumo, ne[profesionalumo ir betvarkės sukeltą elektros krizę atsivėrė akys į nemalonią tikrovę. Po 9 parų atsiradę elektrikai iš kitų rajonų pirmiausiai klausdavo: ar mokate už elektrą? Neįsivaizdavau , kaip galima nemokėti? Juk Kreivo igničio gangsteriai uždusins baudomis , jei pavėluosi sumokėti. Pasirodo, aplinkinėse sodybose daug kas iš vietinių senukų nemoka seniai, nes neturi iš ko , tiek neuždirba, o pensijos neužtenka. Taip atrodo skurdo šalies tikrovė. Manau, neskurdo elitas miestuose laukia, kol anie, nesusimokantys išmirs, nesusivokę Dulkio pavežėjimo mirtinuose spąstuose , ir skurdo neliks.
Jis liks ir mutuos į pavojingesnes formas. Kraudama mobilius ir powerbankus seniūnijoje, sužinojau šokiruojančių naujienų. Pasirodo, ,rajonuose vaikai, augantys ir patiriantys smurtą asocialiose šeimose, jose ir paliekami, neturi šansų atsitiesti ir gauti pagalbą saugioje terpėje. Paliekami badui ir smurtui tarp degradavusių pijokų. Neveikia Šakalienės atvejo vadyba. NE-VEI-KIA.
Paimtus iš asocialių tėvų vaikus nėra kur rajonuose dėti, internatai uždaryti. Vieno vaiko perdavimas į šeimynas miestuose rajonui kainuoja 3,5 tūkst ( neišsiaiškinau dar , ar už mėnesį, ar už atvejį). Rajonų valdžia neturi tokių pinigų, seniūnijose būna apie 30-50 tokių šeimų, iš kurių reikėtų paimti vaikus, kad jie augtų socialūs, o ne pikti laukiniai. Rajonų valdžia soc. darbuotojus spaudžia forminti atvejį taip, kad vaikas ir vėl grįžtų į degradų šeimą. Globėjų nebėra pakankamai, kaip anksčiau, vis mažiau kas sutinka priimti vaiką globai, nes patys sunkiai verčiasi. Vadinasi, situacija ženkliai pablogėjo, nei buvo iki vaiko teisių reformos. Tai kaip uždelsto veikimo socialinė bomba. Tie vaikai užaugs ir taps pavojingi visuomenei. Kas apie tai viršuje mąsto? Na tikrai ne Šimonytė, Landsbergiai, konservatoriai ar Šakalienė .
Tačiau lietuviai kaip reta darbštūs, kaip žemaitukų veislės arkliai. Užsidirba butams ir namams statybose, braškiaudami, slaugydami vokiečių senukus, plušėdami dienom-naktim paslaugų ar atsakingos gamybos versluose, kurdami įdomų turinį soc.tinkluose. Puikus pavyzdys, tarkime, Simona Lipnė, mano ex-kaimynė ir jos verslas simitri. Dirbo ir užsidirbo patys, be sukišimo ragų-nagų-nasrų į valstybės iždą, į mokesčių mokėtojų lėšas – tai apie Lipnius, ne apie Landsbergius, Navickus, Katkus, Garbaravičius, Kubilius. Pažįstu ne vieną lietuvių šeimą, kurie startavo mieste nuo nulio prieš 20 metų ir prasigyveno PATYS: turi namus, išleido į mokslus vaikus, dirba ir toliau nemažindami apsukų , nes nesvajoja apie padorią pensiją, o patys jai užsidirba versluose.
Svajonių siekiama per veiksmą ir atkaklias pastangas . Ne pasyviai ant sofos laukiama malonės iš valdžios, kuri iš jūsų iš pasyvaus-tylaus-nuolankaus laukimo įžūliai kraunasi sau juodus kapitalus viloms.