Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Kiekvienas suksis kaip išmano. Išgyvenimas jau – pačių piliečių išsigelbėjimo reikalas. Išsigelbėjama greičiau susitelkus šeimyniškai apie pagrindinį maitintoją – tai gali būti ir meras, seniūnas, šeimos narys, atsakingas darbdavys, emigrantas giminaitis ir t.t.
Kiekviena krizė – tai vertinga pamoka ir paskata keisti ligtolinius įpročius, persitvarkyti, rasti ekonomiškiausią ir tuo pačiu ekologiškiausią sprendimą. Stiprūs ras išeitis ir parodys, kaip persitvakyti silpnesniems. Tai svarbus egzaminas kiekvienam vadovui – ar jis išliks lyderiu ir per sunkmetį, ar kaip princas Gabrielius plasnos vojažuose su vaikiškomis priesaikomis, kad ” lietuviai pasiryžę kentėti už visus, kad tik Putinui būtų riesta”. Bumerango principu sąskaitas reikėtų siųsti jam ir Kreiviui, kad irgi pakentėtų drauge su visais, solidariai.
Cikliškai kas 12 m Lietuvoje dėl skubotų valdininkų (ir jų įtakojamų ministrų) neapdairių, neatsakingų sprendimų žaibiškai šokteli kuro ( elektros, dujų) kainos. Taip buvo 2010/06 – 2011/05, taip yra 2022/05-11, 2023/01- 2023/05, taip bus 2034/04- 2035/05 ( jei sugebėsim iki to laiko išsaugoti Nepriklausomybę).
2022/lapkritį-gruodį pakilusias kainas nuskausmins valstybės fin. ir soc subsidijos, užsienio (ypač JAV fin.parama ,jei jos patyliukais, kaip įprasta, neoasisavins ministerijos ir URM’e nutūpę januškos-matrioškos). Jau pavasarį turės būti rasti kainų stabilizavimo sprendimai europiniu lygiu. Lietuva turėtų būti įjungta į elektros tinklų sąsajas su šalimi, stabilia elektros gamintoja. Pirštu bakstels ES viršūnės, ir LR valdžios klapčiukai bus priversti vykdyti tai, ką galima buvo padaryti savo kieme seniausiai – prisijungti per paskirstymo jungtis prie Lenkijos ar Švedijos. Kainos stabilizuosis, ir tai suvienys nac.politines jėgas, ginančias nacionalinius interesus ir vietos vartotoją, gamintoją, verslą.
Seku nuo pat Nepriklausomybės pradžios, kaip valdžia tvarkosi su energetiniais ištekliais. Tvarkėsi visi, nepriklausomai nuo partijų, -vien Gazpromo ar partijos kasos naudai. Dauguma politikų, susijusių su energetiniais dalykais, murkdėsi kaipriebūs katinai , apsalę prie Gazpromo vamzdžio. Guodžia, kad ne vien Lietuvos politikai tokie parsidavę, štai ir vokiečiai, prancūzai ne ką skaidresni.Net ir dujų terminalas buvo total crazy projektas, skirtas pasipelnyti vienai partijai. Mat tuo pačiu metu buvo blokuojamos švedų iniciatyvos investuoti į vėjo jėgaines, į smulkių ūkių kooperaciją įsigyjant saulės baterijų kompleksus. Mačiau iš arti neviltį verslininkų, kurie investavo į saulės jėgaines, ir dėl Gazpromui naudingo įstatymo sudegė ( valstybė nekompensavo įrengimo kaštų, nesuteikė subsidijų naujiems vartotojams). Mačiau iš arti verslininką, kuris kaip Kristus, šventai tikėjo, jog ūkininkai kooperuosis, bus laimingi investavę į autonominę elektros gamybos įrangą, suvoks savo naudą perspektyvoje. Geriausia draugė važinėjo po tuos ūkius, bandė įtikinėti, na bet mūsų ūkininkai didžiausias progreso stabdys. Laimė, jog yra ir patikimiausia užuovėja bei atrama.. karuose ir krizėse.
Apmaudu, jog buhalterė Šimonytė niekaip nepraauga savo stalo stalčiukų-ekselių- rėmų, nepriauga iki atsakomybės už paprastų piliečių gyvenimus ir soc. garantijas. Jai patikėtas rinkimuose aukščiausias atsakomybės mandatas. O ji nesuvokia, kas tai yra apskritai,
sadistiškai ir ciniškai tyčiojasi iš žmonių, kuriuos dabar skandina pasitikėjimas valdžia. Žinoma, valdžia privalo ieškoti sprendimų, kad paprastiems vartotojams elektros kainos būtų įkandamos, neverstų skolintis ir taupyti pragyvenimo sąskaita.
Paprastiems vartotojams sąskaitos nebus drakoniškos, jei jie pataupys šią žiemą. Kirs skaudžiau per jaunus žmones, paėmusius būsto paskolas , per mažus vaikus, šąlančius ir sirguliuojančius namuose, kur bus žvėriškai taupoma. Visai negaila ūkininkų. Tai kol kas parazituojanti klasė, kuri riksmais ir protestais geba išplėšti didžiausias soc.išmokas, nemokėti sodrai, gauti kolosalias subsidijas ir vaidinti pagrindinius šalies maitintojus.
Visai negaila stambių verslininkų. Jie pasiklojo šlapiu skudurėliu valdžiai po kojom, kai dėl covid’skiepų žmonės buvo metami iš darbų, terorizuojami, persekiojami. Tegu ir dabar šlapi guli ir bučiuoja padus valdantiesiems. Nors būtent susikooperavę , vieningi verslininkai yra pajėgūs dabar rasti sprendimus ir tapti gelbėtojais visai valstybei, jei tik atsistos pilnu ūgiu, neklūpės ir mažiau pasitikės, klausys senų KGB kadrų.
Mat energetinių kainų karas – tai irgi Rusijos karinė hibridinė galia, priverčiant Europą paklusti carui.
Didžiausias spaudimas Lietuvai bus daromas 2023 m vasarį. Lietuvos Nepriklausomybės horoskope tai – lemiamas, kritinis momentas, ar išlaikysim nepriklausomybę- ar tapsim 30iai metų į priekį Rusijos kapitalo plovykla ir stambios gamybos resursine šalimi , ar eurobiurokratų eksperimentiniu transgenderynu, ar JAV kariuomenės dislokaciniu poligonu, kur NATO kariniai štabai valdys teritoriją su vietine lituano fauna ( palyginimui žr. k/f Avataras)
Šioje lemtingoje kryžkelėje aktyvų, pozityvų vaidmenį gali suvaidinti Lietuvos ekonomistai, bankininkai, didieji pardavimų tinklai, didieji gamintojai. Jei jie susipras, jog krizėje reikia dalintis, o ne apiplėšinėti varguolius iki paskutinių apatinių. Sėdim visi vienoje ekonominėje valtyje-rinkoje vardu Lietuva. Jei skęsta dauguma, nuskęs kažkada ir ta turtuolių mažuma, kuri mąsto dabar kaip 19 a fabrikantai „patys sunkiu darbu prasisiekėm, turim vilų ir jachtų, vaikai aprūpinti, o kiti patys tegu kapanojasi”. Nuskurdusių žmonių jaunimas, kuriam nėra ko prarasti, taps neužilgo ir jų galvos skausmu, taps irgi tais pačiais plėšikais, tik iš laukinės gatvės pusės. O nuskurs po šios žiemos Lietuvoje beveik visi – tą rodo pavasario Saulės u-temimo horoskopas. Laiku emigravusiems ir dirbantiems šešėlyje pasiseks labiau.
Esu jau išgyvenusi 2 dideles krizes. Jos išmokė – gelbėja ne valdžia, o GERI ŽMONĖS. Jų parama, patarimai. Pirmoje krizėje gyvenom su mažyliais bute, kur žiemą rodė +13, karšto vandens nebuvo, maisto nebuvo, ryšių nebuvo, blokada. Daiktų nebuvo – dar rinka nesusikūrė. Iš miestų naujakuriai jaunimas pabėgo į kaimus, arčiau lašinių, daržovių ir krosnių. Atveždavo ir mums, kurie kaimų neturėjo. Daugiabutyje jaunos mamos kooperavomės vaikų priežiūroje, daiktų paskirstyme, skalbime, net gydyme – radom kaimynę medikę, parinkdavo vaistus, suleisdavo injekcijas. KOOPERAACIJA – tai mini krizinės bendruomenės, kurios krizės metu lengviau išgyvena ir apsirūpina būtiniausiais ištekliais.
Jei nesuduriate galo su galais – neprošal susirasti papildomų uždarbių. Elektros taupymas reikalauja pastangų – atsisėsti ir pasiskaičiuoti sąnaudas, šilumos maržą. Gal pigiau bus pagyventi šią žiemą kaimo sodyboje prie krosnies su malkomis, nei miesto bute-šaldytuve. Manau, ūkiški vyrukai jau pasirūpino ir saulės jėgainėmis, ir autonominiais elektros generatoriais su pigesniu kuru tam atvejui, jei elektra išvis bus atjungta, o vasarį taip gali atsitikti.
Turgus ir grynieji, barteris – tai irgi išgyvenimo krizėse priemonės. Svarbu – netaupyti vaikų sąskaita, nekankinti jų nepritekliais. Štai padaugėjo mobilių parduotyvių – į kaimus, pas babytes atveža būtiniausių, pigiausių prekių. Valio žmonės ieško sprendimų, neabejingi. Iškils ir nauji stiprūs NEFORMALŪS lyderiai, kurie nekeliaklupsčiaus prieš konservatorius ir mąstys apie žmones. Spalio užtemimas juos atveda . nepasiduokite panikai anksčiau laiko. Skaičuokite, kur galite sutaupyti ir kaip ekonomiškiau, išradingiau apsišildyti. Gal pirtis kas savaitę taupiau, nei vonia kasdien? Košės ir ankštiniai-baltyminiai patiekalai kasdien, o mėsa kaip parabnga savaitgaliais? Gamintis namie ar pietauti mokyklų valgyklose, nei valgyti restorane mieste?
Sunku keisti įpročius, bet įmanoma.
Vis prisimenu jauną mamą, kuri per pirmą 92m krizę išleisdavo daugiabutyje 2,5 dukrytę užgavėniauti laiptinėje kasdien. Geraširdės moterys mergytę pamaitindavo , paglobodavo, pridovanodavo žaislų. Kaip atsisakysi, jei mažas vaikas iš ryto baladojasi prie durų: geroji teta, argaliu pas jus pabūti? Baigėsi tuo, jog mergytė, neprisibeldusi niekam kurią dieną žaidė viena lauke po betoniniu stogeliu, ir jis nukrito jai ant kojytės, perlaužė. Jos vyrenis broliukas neužilgo pateko su dviračiu po mašina, mat kiauras paras lakstė pusbadis lauke, kad netrukdytų mamai siūti darbo drabužių ( už ienus marškiniuus gaudavo 2 vagnorkes!!!!!!). Tai buvo nevaldomos, laukinės krizės mažosios tyrosios aukos. Dėl jų labiau pergyvenu, ne dėl sąskaitų. Suaug3 turi rankas kojas, galv1 ant pečių – prasimanys pinigo, jei išjungs televizorių ir Maldeikių šou per nac.TV.