Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Pilietybės štampo, paso neturėjimas niekaip neįtakoja protėvių apsaugos. Dvasinių dalykų niekap neveikia valdininkų užsispyrimai ir bandymai priešintis laiko dvasiai.
Esu, be abejo, už dvigubą pilietybę.Atvirame pasaulyje daugės dvikalbių,internacionalių porų. Jų vaikams turi būti suteikta lasivė priimti abiejų tėvų pilietybę. Čia net nėra apie ką diskutuoti.
Problema – emigrantų pasyvumas, susitaikymas su tuo,ką diktuoja tarybinėje praeityje užmigęs, neieškantis naujų sprendimų URM’as ir praeities dogmų užliūliuoti įstatymdaviai. Svarbiausia, jog nuo 2012 iki 2025/04 užsienio lietuviai neturi stiprių, veiklių, šiuolaikinių lyderių, kurie pakovotų, apgintų jų teises.
Savo pilietines teises visuomenė turi apginti, išsikovoti iš valdžios. Jei organizuotumėt viešas diskusijas, reguliarias eitynes dėl dvigubos pilietybės – ledai pajudėtų. Imkite pavyzdį iš LGBT, kokie jie kovingi ir kiek teisių sau sugebėjo pramušti atvirais ir nepailstamais reikalavimais.
2025-2038 mm emigrantų santykiai su LR vyriausybėmis nebebus tokie pasyvūs,nuolankūs, prisitaikėliški ir padlaižūniški, kaip dabar. Priešingai – atsiras motyvuoti ir stiprūs lyderiai, gebantys pakovoti už išeivijos teises, įskaitant dvigubą pilietybę. Vyriausybėje, valdžioje atsiras daugiau mišrios kilmės asmenų, užsieniečių. Jie bus aiškiau motyvuoti, nei dabarties LR teisininkai, kurie šventai, sektantiškai gina mitinius nacionalinius interesus, nenorėdami matyti tikrovės.
Tikrovėje – šviesioji, intelektualioji, gyvybingiausia etnoso dalis jau emigracijoje. Tą visais syvais pajutau prieš 4 metus. Ir būtent emigrantai yra pajėgūs ateityje išsaugoti lietuvių etnoso kultūrą ir dvasinį kamieną , jei liks motyvuoti ir sąmoningi, ištikimi Lietuvos paveldui. Jie jau tą tyliai daro. Prasisiekę remia jaunas lietuvių žvaigždutes, jaunus mokslininkus ir talentus, atstato tėvynėje dvarus, savanoriškai padeda Lietuvai TIESIOGIAI ten, kur valdininkų klanas negalėtų prilįsti, perimti sau ir išgrobstyti išeivijos teikiamas lėšas. Juk būtent emigrantų finaninė parama ( perlaidos) tapo gelbėjimo ratu NR1 daugumai lietuvių šeimų 2009-2011 m ek.krizėje.
Protėvių apsauga liks, jei fiziškai dažnai leisitės į piligrimystę Tėvynėn, prisiekti ištikimybę Lietuvos šviesioms dvasioms. Kaip žygiuoja katalikai Santjago de Kompostelos keliu, taip reikėtų atvežti vasarą (liepą, rugpjūtį) šeimą ir vaikus Lietuvon, aplankyti protėvių ir garbių didživyrių kapus ( Čiurlionio, Basanavičaus kapai Rasose, J. Sladkevičiaus gimtinė , Pajautos kapas Guronyse), protėvių puoselėtus sodus ir šeimos lizdų vietas, apvažiuoti dvaravietes, perplaukti upėmis, maudytis mūsų deimantuose – ežeruose, parymoti-medituoti piliakalniuose, per tradicinį maistą atiduoti pagarbą savai Žemei maitintojai. Giminių suskridimas Kalėdoms – yra švenčiausia piligrimystė, mat prie bendro giminių stalo lankosi ir garbių protėvių vėlės.
Sustiprina sakralius ryšius – brangi giminės relikvija ar paveldėtas baldas, skrynia, žiedas ar promočiutės papuošalas, senelio drožtas stalas namuose, folko ir etnografinės dainos, neretai skambančios šeimoje. Patiekalai, kurie perduodami giminėje iš kartos į kartą. Ypač svarbu auginant vaiką iki mokyklos įskiepyti jam lietuvybės kodus. Juos įskiepys pati Lietuvos žemė ir terpė, jei su ikimokyklinukais vis apsilankysite, paatostogausite Lietuvoje. Neleiskite vaikams pamiršti kalbos. Kalba – gyvoji ugnis, kurstanti Lietuvą išeivių širdyse.
Gyvas ryšys užsimezga pasodinus medį, kuris, tarkim, augo prosenelių sodyboje. Pasodinkite savo privačioje teritorijoje – ir dvasios turės kur lankytis.
Senelis augino didžiulę sidabrinę eglę. Tai buvo jo sodo išskirtinė puošmena. Irgi pasodinau sidabrinę eglę vienkiemyje, senelio garbei. Apstulbau, kai mažą sidabrinę eglutę pamačiau prieš sūnaus nuomojamo buto langus Gioteborge. Pasirodo, namo šeiimininkas ją pasodino po to, kai sūnus įsikėlė. Nusiraminau, kad protėvių apsauga su juo.
Stipri apsauga atkeliauja per įmelstus protėvių šventus paveikslus,jų namuose ilgai kabojusius paveikslus, saugotus vertingus indus, meno kūrinius, sakralias dovanas ( krikšto marškiniai, rožančiai ir pan). Tai giminės relikvijos, kurių nevalia išmesti. Jos perduodamos iš kartos į kartą.
Veikite, darykite realiai kažką Lietuvos kultūrai, tradicijoms, papročiams, kalbai – ir apsauga jūsų nepaliks niekur. Būsite stipri, vaisinga lietuviško etnoso medžio atšaka.
Ačiū už savalaikį klausimą. Šią vasarą rimtai susiruošiau emigruoti, mąstydama apie skurdo senatvę pakartotinoje okupacijoje. Jau net dairausi Anglijoje, kur vaikai leidžia šaknis, būstų kainų. Medituodama atsakymui į Jūsų klausimą, supratau, kad rizikuoju netekti stiprių dvasinių ryšių su praeities reikšminiais, įtakų žmonėmis, draugais, atgulusiais Lietuvoje. Jie man perdaug brangūs, kad nutolčiau, atsiskirčiau emigruodama.