Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Nerealiai geras klausimas ir teisingos išdėstytos išvados. Viskam yra savas laikas. Personalinių šaknų tvirtinimui bei tyrinėjimui, jei nesate profesionali istorikė ar psichologė, buvo parankūs 2019-2020 metai, kai vyko užtemimai ant Vėžio -Ožiaragio ašies. Tuomet daug kas domėjosi protėvių paveldu tiek charakteryje, tiek likimo scenarijuose. O štai šiųmetinis Užtemimas Taure, greta Urano, leis daug kam atsiplėšt , ištrūkt vienu ypu iš protėvių kamieno priklausomybių.
Įžvalgus vengrų filmas ta tema: Saulėlydis
https://www.scanorama.lt/lt/archive/2018/films/saulelydis?back=https%3A%2F%2Fwww.scanorama.lt%2Flt%2Fdistributed-films%3Ftype%3Dsearch
Apie tai, kaip gilinimasis į šeimos istoriją, žūtbūtinis kapstymasis pašaknyse, traumuoja, sužaloja žmogų, perlaužia. Pagrindinė herojė, sekdama natūralia jos pačios gyvenimo eiga, galėjo ramiai sau kurti ir mylėti, mėgautis savo gyvenimu. Brovimasis į praeities detektyvines paslaptis ją palaužė, įskaudino ir nužudė sielos grožį, talentus.
Magų mokyklose ir sambūriuose yra technika – GIMINĖS KAMIENAS, kai mokomasi semtis galių iš kokios protėvio. Man tai pasirodė vartotojų visuomenės naujoviškas kriminalas, plėšikavimas Visatos etikos prasme. Lendi į svetimą praeitį, drumsti protėvio dvasios ramybę, kažko iš jo reikalauji savo smalsumui ar laikiniems poreikiams patenkinti. Kažkuo panašu į nuožmų miško kirtimą, aklai tikint, jog atsodint naują ir jis bus toks pats, dar geresnis.
Giminės kamieno istoriją reikia žinoti, ypač mamoms, kurios augina vaikus. Nuo mažens galima pastebėti bruožus ar elgesį, būdingą, tarkime, arogantiškai despotei močiutei ar mušeikai seneliui. Pastebėti ir su meile auklėjant – švelniai koreguoti. Jei mama į tai užmerks akis, ši genetinė vija sukeros, bus rizika, kad atsikartos ir komplikuotos močiutės gyvenimo rievės.
Savo gyvenimo eigoje ryškiai atsekdavau tas kamieno įtakas. Tai stiprino dvasinį pasiryžimą tolti nuo jų, sąmoningai eiti savo nepakartojamu keliu. Dvasinis gyvenimas duoda galių užauginti ne vien naują šaką, o įšaknyti naują sveiką medį, neturintį nieko bendra su giminės paveldo klojiniais, apskrfitai ištrūkti iš Sansaros rato, iš sankabų su materialia tikrove. Gyvenantys aktyviai dvasinėje plotmėje dažnai neturi glaudžių ryšių su giminėmis, yra net smerkiami, aršiai puolami genties autoritetų, net tėvų, kaip atskalūnai.
Tačiau nuolat iš tam tikrų gyvensenos ypatumų atseku – kur bastausi miškais kaip promočiutė, kur veda link onkologijos tetos genai, kur stiprina dvasią tėvo humanistinis įdirbis. Tokios žinios yra itin reikšmingas orientyras savistaboje, saviugdoje. Visiems karminiais 2020 metais neva „atsitiktinai” atsidūriau giminės dvarelyje, sužinojau šiurpią proprosenelio istoriją. Kaip žaibu kas trenkė: suvokiau, kodėl giminės moterys patiria nelaimingas meiles, gimdymo apsigimimus. Išpirkinėja proprosenelio juodą nuodėmę. Susivokiau, kokioms moterims turiu visada padėti neatlygintinai, taip valydama giminės ( savo vaikų ir anūkų ) karmą. Gerai, kad tą sužinojau brandžiame amžiuje. Jauna būdama būčiau ilgam prislėgta tokios toksiškos žinios, vengčiau meilės ir stiprinčiau giminės negatyvią karmą.
Giminės naratyvai yra tarsi NLP programos. Auklėjant dukrą teisingiau akcentuoti pozityvius protėvių likimus ir darbus. Tai suaktyvins ir jos pozityviausią garbių protėvių atmintį. Neatsitiktinai papročiuose, sakraliuose ritualuose išskirtinis dėmesys buvo skiriamas garbingiems giminaičiams:jais didžiavosi, kviesdavo į krikštynas, rodydavo pavyzdžiu jaunesnei kartai. Į šias atšakas juk gera, saugu, net patogu remtis.
Įdomesnis pažinimas – savo sielos inkarnacinių patirčių. Tai kaip kraitis, turtas, įdirbis, lobis, kuriuo galime pasinaudoti, jei norime, laisva valia šioje būtyje. Čia irgi nereikėtų labai įsijausti. Štai vienoje proproinkarnacijoje buvau užmušta, užmėtyta akmenimis ankstyvųjų krikščionių fanatikų, nes laiku nepasitraukiau su antikos mokslininkais į saugesnį miestą. Na tikrai nenorėčiau antrąsyk tokios likimo baigties, taigi neinu į aktyvų dialogą ir socialinį bendradarbiavimą su aktyviais katalikais, kad vėl nebūčiau bent jau socialiai užmušta. Aiškinu, kaip rekonstrukcinės žinios padeda, netrukdo pilnavertiškai gyventi.
Pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su kūdikiais , kurie neturi NIEKO BENDRA su giminės kamienu. Kaip žvaigždutės , Dangaus dovanos iš aukštybių atkeliavo mokyti ir vesti pasaulį į šviesą. Jie labiau atspindi abiejų tėvelių šio gyvenimo uždirbtą karmą, jau nebe protėvių 7 kartų ( 126 žmonių), kaip anksčiau. Prikabinti tokius šviesos vaikus, kurie ves į ateitį, prie praeities karminių girnų – tarsi uždėti jiems nepakeliamą giminės kryžių, darkantį jų gyvenimus.
Vandenio epochos žmogus turėtų būti laisvas, prilygti laisvos valios kūryboje Dievams visomis prasmėmis, įskaitant ir laisvę nuo trauminio giminės kamieno.