Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Daugumai – darbas dėl pragyvenimo. Bet juk galite ir darbą rasti sielai, yra rodikliai horoskope.
O vaikas – dėl ko? Ar jo atžvilgiu turite aiškią motyvaciją, kas yra Jums motinystė, ką jam duosite, kaip auklėsite? Mat bet kokios studijos, bet kuriuo metu sukurs didžiules įtampas – tarp vaiko auklėjimo, darbo ir šeimos rūpesčių ir pasitenkinimo studijų įdomybėmis. Vaiko amžiaus tarpsniai be galo svarbūs jo raidai. Čia irgi reikėtų solidžių studijų, nes kažko neišpildžius ir nesužiūrėjus, laiko atgal nesugrąžinsi, jau tas tarpsnis taps kertine augančio žmogaus psichologijos, elgesio dalimi ar spraga – vienoks ar kitoks.
Nebus taip lengva ir sklandu studijuoti, kaip protas nušviečia per šį užtemimą. Dar primenu, kad studijos Lietuvoje yra sudievintos,kaip privalomas elitiškumo atributas. Dauguma studijuoja ne dėl savęs, o dėl giminių prielankumo, kad pateisintų tėvų fantastinius lūkesčius, honorą prieš gimines. O gyvenimas – jūsų, ne tėvų. Kokia vertė literatūros doktorantūros Lietuvoje? Sprendžiant iš mokyklos literatūros atnaujinimo programų – gan niekinė. Gal verčiau Prahos, JK, Danijos universitetuose gauti klodus, nei mūsų humanitariniuose mizerines kopijas?
Suprantu, kad dalis žmonių daug ką daro dėl snobizmo ir prestižo, tuščių visuomenės gairių. Tačiau, kai už lango – medicininis karas, kai būsimas badas jau žvalgosi į dalies šeimų langus , žaisti stiklo karoliukų žaidimus atimant gyvenimo laiką iš bendravimo su brangiausiu žmogumi – infantilu.
Ar reikės kam jūsų literatūros doktorantūros žinių už 10-20 metų? Gal verčiau sociologiją, filosofiją, kinematografiją, menus, istoriją, kalbotyrą toliau studijuoti. Tai bent kažkiek arčiau žmonių , gyvenimo poreikiams. Studijų įtampų kančios turi būti atpirktos bent minimaliomis vertėmis, kitaip tai tebus tuščiagarbis pasižaidimas dėl stigmatinės garbės – „gerbkit , pilkoji masė, esu daktarė, pranašesnė, aukštesnio statuso”.