Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Gerai, jei tai įgimta -atsinešta kaip praeitų įsikūnijimų gerosios patirtys ar protėvių įdirbis. Netgi jei to nėra, vaiką nuo mažens reikia socializuoti, mokyti bendrauti su įvairiais žmonėmis, parodyti įvairius būdus, kaip ir kur galima greičiau susidraugauti. Tą gali ugdyti ir tėvai, ypač mamos, ir darželio auklėtojai, ir svarbiausia – mokykla. Tačiau, jei mokykloje klasės auklėtojos pareigybė – formali, vaikai susiskirsto grupėmis. Dažniausiai juos suskirsto klasės lyderiai. Pasisekė, jei jie pozityvūs, iš gerų šeimų. Kažką pakeisti čia gali tik tėvų bendruomenės, organizuodamos grupinius užklasinius renginius arba klasės auklėtojas, sulydydamas grupę į draugišką būrį.
Patyčių kritinė masė mokykloje – tai rodiklis, jog nevyksta joks auklėjamasis darbas, neugdomos žmogiškos savybės. Ir jokios patyčių programos su geriausiais psichologais čia negelbės. Tik gabus auklėtojas, suvokiantis savo pašaukimą ir atsakomybes, palaikomas išmintingo direktoriaus, sucementuos klasę, neutralizuos konfliktų mazgus, atsirandančius dėl charakterių ir šeimų bendravimo skirtumu.
Kas leido didinti klases iki 30 mokinių – yra piktasis švietimo monstras, verčiantis mokyklą gyvulių ferma. Tokią klasę sucementuoti į draugišką komandą – neįmanoma, net ISM vadybos priešakinės patirties nepakaks. Nenorėčiau įtarinėti, jog tai Landsbergių švietimo gudri verslo strategiją – tokiu būdu priversti sąmoningus tėvus perkelti vaikus į jų privačią kokybiškesnę mokslo žinių terpę.
Būtent mamos gali padėti ir mokytojams susivokti dėl klasės susiskaldymo ( per vaikų pasakojimus) . Būtent mamos gali padėti susidraugauti vaikams per bendrus pomėgius, rengdamos pradinėse gimtadienius, į kuriuos bus pakviesti net besipykstantys vaikai. Tai fantastiška socializacijos forma ir didžiausios draugystės pamokos mokykloje. Pakvieskite geriausius draugus drauge paatostogauti, nakvoti jų namuose, jei užsivėlina su žaidimais. Organizuokite bendras išvykas, žygius, konkursus. Iš vaikų auginimo s kaip sunkiausia užduotį prisimenu jų laisvalaikio ir įdomių gimtadienių organizavimą pradinėse ( paaugliai patys jau organizuojasi). Pavykęs gimtadienis pritraukia vaikui bendraamžių visuotinį dėmesį, padeda suartėti su kitais, su kuriais užsimegs ilgesnės draugystės. Pasiruoškite, jog reikės vežioti vaiką pažaisti pas draugus į kitą miesto galą, staiga atsiimti iš kito šalies galo, jei jam kils nepakeliamas diskomfortas jo draugų tėvų sodyboje.
Neformalaus ugdymo sporto ir meno kolektyvai, saugios aktyvios, dinamiškos stovyklos su nesmurtiniais vadovais, skautų draugijos, savanorystės klubai – tai vis draugysčių inkubatoriai.
Draugystės, kolektyvizmo ženklą naujais laikais įkūnija Šaulio ženklas-archetipas. Pasisekė tiems nemenininkams, kas turėjo auklėtojus po Šaulio žanklu. Jie išugdo kolektyvuose savitarpio pagalbą, kur vienas už visus, visi už vieną.
Pandemijos lokdaunai buvo galingas desocializacijos, atskirties, susvetimėjimo smūgis visuomenėms, daug kam iškreipė ne tik mąstymą, įskiepijo žalingas priklausomybes nuo soc. tinklų/žaidimų , bet ir sugriovė gražias draugystes.
Draugystei reikia dalies mūsų širdies , stiprios atjautos, nesavanaudiško laiko ir tradicinių ritualų – pavakarieniauti, susiskambinti, palaikyti nuoppuoliuose, pastūmėti į sėkmę, dovanoti viltį, sakyti tiesą į akis, pakelti parklupusį. Egoistai tam gaili savęs. Jei sunkumuose draugai nusigręžė – jie nebuvo draugai, tik praeiviai, pasišildę prie tavo širdies ugnies, užėmę tikrų draugų vietą.
Neteisinga, falšas,kai draugais laikomi FB profiliai. Tai Zuckerbergo sukurta iliuzija, falsifikuojanti gyvą draugystės esmę – būti švyturiu geriausiam draugui.