Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Ar ponia Rozyte galima susieti su kokiu nors astrologiniu reiskiniu? Nugyveno savotiskai idomu gyvenima, buvo zmoniu megiama. Traukinio konduktorius straipsnyje nurode jos gyvenimo data 1949.03.07
Saule paskelbė atsakymą 2021 10 rugsėjo
Ačiū už datą, patvirtino kai kurias įžvalgas. Jos fenomeną galima vertinti įvairiais pjūviais. Neliesiu giliau temos – dėl kokių asmeninių priežasčių ji išėjo į gatvę. Tarybiniais laikais žmonės buvo sekami ir tokiais būdais – pastato prie baro neva valkatą, o šis praneša organams, kas iš juos dominančių žmonių kiek laiko ten praleido ir ką girta išėjęs prieš Tarybų valdžią šnekėjo. Iki Nepriklausomybės po Vilniaus centrą dar trynėsi toks Liutauras neva su mama, kuri vaikščiojo apsirišusi galvą raudona juostą. Jiedu atvirai varė ant valdžios, provokavo mus, jaunimą, kas užkibs, šliedavosi prie besibūriuojančių prie kavinių jaunimo kompanijų.
Iš socialinio taško – ji buvo ryški, talentinga menininkė, kūrė avangardinį performansą Vilniaus gatvėse, į kurį elegantiškai, spontaniškai įjungdavo praeivius. Vilnius neteko legendinės flux-menininkės.
Iš dvasinio taško – ji, nesąmoningai, kasdien liudijo Vilniaus žydų genocido tragediją. Buvo it gyvas jos įsikūnijimas. Vilnius – po Vėžiu, kaip Indija, totaliai mistiškas, paslaptingas, dvasinis miestas. Jame nuolat mistiškais, loginiu protu nesuvookiamais būdais suskamba gilios jo praeities motyvai.
Žydų mitologijoje yra toks magiškas reiškinys – DIBUKAS. Tai – mirusio, savo žemiško laiko neišgyvenusio, žydo siela, kuri įsikūnija, apsėda gyvą žmogų. Drįsčiau teigti, kad Roželės vilnietiškoje būtyje apsireikšdavo holokaustą patyrę, savo gyvenimo programų iki galo neišsėmę dibukai.
Ji nebuvo šviesos nešėja, piktoka, lyg moira ( Saulės-Marso jungtis). Liudijo tamsią Vilniaus karmą – dešimtis tūkstančių iššžudytų per karą žydų. Esu mačiuosi jaunystėje, kaip apkuldavo piktai iš jos pasijuokusias merginas, vijosi jas įsiutusi per visą prospektą. Po to jos privengdavau.
Pasaulinėje sakralumo tradicijoje yra vadinamieji palaimingieji bepročiai ( rusiškai – Блаженные). Prie jų sąlyginai galima priskirti sufijų dervišus, indų agchori sektos atsiskyrėlius, prie rusų vienuolynų prisiglaudusius „kvailelius”. Tai nušvitusios sąmonės, išsilaisvinę iš visuomenės dirbtinių sąlyginumų šventuoliai, Dievų balsai. Jie turi aiškiaregystės dovaną, turi visišką laisvę sakyti, ką galvoja, yra absoliučios Tiesos laidininkai. Roželė – ne iš jų tarpo.
Vilniaus dervišams – angelų balsams yra būdinga – išskirtinė kalbos, Žodžio magija, vaikiškas betarpiškumas, kūdikio siela, juokas, šypsena, visiška, dangiška minčių laisvė. Toks buvo monsinjoras Vasiliauskas. Toks buvo kunigaikštis Vilgaudas. Smarkiai klysta tie, kas bando gretinti Vilgaudą su Rožele. Jie – priešingybės. Vilgaudas – sakralių jėgų atstovas, Roželė -demoniškų. Dėl to ji tapo tokia garbinama, artima nūdienos vakseriniam, viešajam Vilniaus elitui, kuriame šviesos, atjautos, žmoniškumo su žiburiu nerasi, vien žemų astralų ir materialių-kūniškų vertybių duobės.
Mažai kas žino, kiek kun.Vilgaudas yra padaręs gerų darbų. Būdamas Vilniaus savivaldybės nariu po Nepriklausomybės atgavimo išdalino Senamiestyje nemokamai valdiškus butus skurstančių puikių menininkų šeimoms. Jo šmaikščių juokelių ir drąsių, tiesmukų politinių tiradų iš jo buto balkono Pilies gatvėje ,jo intelektualios charizmos labai ilgiuosi.
. Manau,kad paliko pasaulį ne savo mirtimi, per daug drąsiai politikavo.
Saule paskelbė atsakymą 2021 12 rugsėjo