0 Comments
Gerb. Saule, kaip vaikui išties teisingai, neklaidinant jo ir nemistifikuojant pasakoti apie pomirtinį gyvenimą? Kas yra teisinga? Niekas gyvas nesą mirties išgyvenę, tad iš kur žinoti kaip vaikams pateikti tai kas kaip ir natūrali evoliucijos dalis? Šių dienų kontekste ši tema iškyla, esam įsitempę ir nors su vyru labai stengiamės diskutuoti karo tema negirdit vaikams, bet sūnus 12 metų, didelis, nori nenori išgirsta, o kiek mato soc. tinkluose. Jautrus vaikas, baimių turi labai daug.. Vakar rodė gražų filmuką Coko apie sielų gyvenimą, vėl tema apie pomirtinį gyvenimą. Esu tikinti, nuo mažens kažkokia super jautri, dievobaiminga, matyt, ir sūnus į mane. Visad save raminu, kad miršta tik kūnas, siela nemirtinga, tad tokius pasakojimus perduodu ir sūnui. Kad nereikia bijoti, siela gyva amžinai, kad siela susitinka su kitomis sielomis ir vienišos nebūna. Bet ar tai teisinga, ar jo neklaidinu? Labai įdomu Jūsų kaip astrologės ir kaip mamos įžvalgos. Smalsu kaip Jus turėdama paauglį vaiką kalbėtumėtės šia tema?Vykstantys brutualumai, žiaurumai labai sumenkina mano pasakojamo gražaus ir laimingo gyvenimo paveikslą vaiko akyse..Dėkoju 🌷
Changed status to publish