Sveiki, Saule, jau virš 20m. dirbu IT įmonėje vadovo asistente. Darbas visada labai patiko, visada norėdavos į jį eiti, dirbti, būti su kolektyvu (senuoju). Per tiek metų keitėsi vadovai, savininkai, naujos atsakomybės, tad nebuvo jausmo, kad kažkas nusibodo ir norėtųsi keisti. Maždaug prieš pusmetį staiga viskas apsivertė – negaliu net atsikelt laiku į darbą, jaučiu, kad ėmiau nebepritapti prie jaunosios Z kartos (šiuo metu kolektyve dauguma šios kartos žmonių), atsirado net jausmas, kad „žinau, jog nieko nežinau” darbiniuose reikaluose, pasidarė sunku priimti naujus dalykus. Gelbėja tai, kad po Covido darbo modelis tapo hibridinis ir galima dirbti iš namų, nes kasdien eiti į ofisą turbūt išprotėčiau. Paskaitau darbo skelbimus, bet po tiek metų jaučiu didelę baimę kažką keisti. Gal norėčiau apskritai pakeisti darbinę sritį, tik tiek užsisukau šiose pareigose, kad net nežinau, į kurią pusę sukti.. Laiko, tai, kad įmonė stabili, sąlygos geros, labai baisu bėgant nuo vilko užtaikyt ant meškos, nes gyvenu viena, išlaikau save pati, turimi santykiai irgi neaišku, kokioj būsenoj (atsakėte neseniai man apie juos, kad šiuo metu žmogaus jausmai užgesę, tad ir čia nerandu sau vietos tuo pat metu, ką daryti) Saule, padėkite prašau susigaudyti, kas tai – perdegimas, užsisėdėjimas namie dirbant iš namų, ar jau iš tikrųjų laikas išeiti iš šios įmonės, žmonių ir aplinkos? Kurlink eiti? Ačiū.