Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Toks klausimas- prašymas man skamba nelygu: ar verta investuoti į žmonių žudymą ir jų ligas? Esu kategoriškai prieš brandžių miškų kirtimą, net prieš biokurą. Mat artimoje ateityje jie taps pagrindine apsauga nuo nuožmios Saulės, įtakojančios sparčią klimato kaitą. Nykuma, kai slenka alkašėlių brigados kirsti paslapčia dėl biokuro jaunuolynus ir vieškelių pakelės medžius, kuriuose parskridę paukščiai suka lizdus, o dviratininkai, begūnai randa pavėsį
Sunkiai susitaikiau, kad asmeniškai nieko negaliu pakeisti suaktyvėjusiuose deforestation procesuose, grobuoniškame ir beatodairiškame miškų naikinime, kurį ES leido iki 2030 metų. Jūsų pelninga mediena – tai ne tik nukirsti ir perdirbti medžiai bet ir nukirsto miško žvėrys ir paukščiai, augalų rūšys, brandžiuose miškuose prisiglaudusios protėvių dvasios. Miškas ateity duotų prieglobstį ir prasimaitinimui, kai nualintos dirvos klimato šėlsmuose sunkiai derės. Apie miško psichoterapinę, gydomąją, energetinę žmonių apvalymo funkcijas – tyliu. Industriniams medkirčiams ir medienos verslininkams iki jų suvokimo -šviesmečiai.
Mediena – tai nukirsti medžiai, kurie gali išsaugoti jūsų vaikų NATŪRALIĄ bioateitį. Ar tą suprantate? Ministrėlis Gedvilas, medienos verslo lobistas, nesiteikia suprasti. Tačiau sąmoningi piliečiai galėtų jo kirtimų plėtros užmačias boikotuoti.
Bet koks pelno siekiantis šiuolaikinis verslas – neatsiejamas nuo socialinės paslaugos ir aplinkosaugos. Geriausiu atveju pelnų ilgalaikių nebūna, jei šie veiksniai ignoruojami. Blogiausiu – karmą bloginsite sau ir palikuonims. Protėviams tas negaliojo. Klimatas dar buvo stabilus, miškai greit ataugdavo, eglynai nedžiūdavo hektarais nuo svilinančios saulės, kaip dabar, Saulė buvo draugiška ir reikalinga viskam, kas natūraliai auga.
Investuokite į startuolius – tarkime, medinių daiktų tvaraus perdirbimo naujausias technologijas. Pažangiau – perdažyti, palopyti dėl vintažo senelės medinę spintelę, nei padėti lobti, tarkime, IKEA, svetimų miškų, svetimo nac.turto, grobuoniui.
Prieš 20 m niekaip nesupratau kodėl Skandinavijoje tokie populiarūs lietuviški baldai, pagaminti iš medinių tvorų skersinių, iš išmestų rakandų dalių. Kainuodavo n kartų brangiau nei kokybiški iš neperdirbtos medienos. Dabar aišku, kad mano socialinis sąmoningumas atsiliko tada dešimtmečiais nuo skandinavų, kurie buvo eko fronto priešakyje.