Džiaugiuosi drauge su Jumis.  Tą patį išgyvenau , kai mano abu vaikai sklandžiai ir tvirtai ten pradėjo  stotis ant kojų – be giminių ar partinių protekcijų, be  kyšių, melo, apsukrumo ir lipimo per galvas, skundų ir padlaižiavimo. Be tų karjeros įrankių, kurie privalomi korumpuotoje šalyje. Lietuva viena iš tų, kur korupcijos metastazės apraizgė visas sritis. Net internetą, kurį valdo Kubiliaus sūnaus  cenzorių chebrytė. Ji uoliai klijuoja kitamaniams  „vatnikų”etiketes, riboja jų sklaidą soc.tinkluose.   Dabrtinės valdžios korupcinis nihilizmas žiaurokai, bet tiksliai atspindėtas E.Vėlyvio filme Zero III.  Tikri menininkai visada parodo rytdienos tikrovę.

Visuomenėje šiuo metu vyksta atvira raganų medžioklė. Kaip Viduramžiais. Kaip prie Hitlerio ar Stalino. Beje, nuo Hitlerio režimo dori piliečiai masiškai emigravo jo įsigalėjimo pradžioje. Dėl jų visi džiaugėsi, neliūdėjo. Mat būti pilnateisiu  laisvu piliečiu , kurti atvirai visuomenę smurtiniame režime, medžiojančiame kitamanius, heterolyčius, TSKD oponentus  –  nesąžininga, amoralu. Tai tarsi kolaboravimas su niekšais ir banditais valdžioje. Tai ne tik nuodija, užjuodina dvasią, bet ir krauna negatyvios Karmos bagažą.

Dauguma šviesuolių, pozityvių kūrėjų  Patriarcho režime jau senokai gyvena vidinėje,žodžio ir iniciatyvų laisvės  emigracijoje. Jų padėtis liūdnesnė, nes nelaisvi Tėvynėje. Jūsų sūnus laisvas. Ilgesys tėvų kraštui atsiras, kai sukurs šeimą, kai vaikams reikės perduoti ne tik gimtą kalbą, bet ir papročius, mamos maisto skonį ir vaikystės miško kvapą. Be šaknų, be ryšio su  savo Žeme  žmogus  neturi visuminių kūrybos galių,  tampa dvasiškai silpnesnis. Su laiku, manau, ir jūsų sūnus tą atras.

Anglijoje pagalbinio, samdomo  LEGALAUS darbo kultūra persunkta užuojauta, atlaidumu  ir meile ( gerieji bruožai).  Ten jaunų nenuvaro iki kruvino prakaito.  Mobingą ten eksportuoja  lietuvaičiai, praėję 12 m patyčių muštrą mokyklose ir  turtingesnių kraštiečių  bendraamžių tarpe.  Daug geriečių  nuskriaustųjų emigrantų britų pakantumo ir mandagumo  kultūroje atsitiesia, tarsi gauna nemokamą terapiją po jaunystės socialinių traumų  gimtinėje . Šiuo laiku Tėvynės  kolektyvinę sąmonę  kiaurai persmelkia jos faktinio vadovo  Patriarcho pagieža, neapykanta, mizantropija.   Nenuostabu, kad sūnus  taip gret atsigauna svetur, lyg ištrūkęs iš Zonos.  Pasitaupykite, aplankykite jį ten, savo akimis pamatykite , kuo gyvena. Lietuvių emigrantai dažniausiai pagražina savo realybę pramanais, kad tėvai jais didžiuotųsi.