2022/11-2024/10 jos miegas neramus, sakyčiau, irzlus grynai dėl fiziologijos. Raižo pilvuką, gali būti netinkamas maistas, žarnyno vidinės alergijos. Keiskite maistelį, žiūrėkite, kuris duos ramesnį miegą. Išbandykite tradicinius liaudies metodus – kmynų, ramunėlių raminančias arbatėles prieš miegą, raminančius pilvo paglostymus. Kita priežastis – galbūt per karšta ar triukšmas iš gatvės, kitame kambaryje . Jos miego sąlygos – gerai išvėdinta, šaltoka patalpa , šviežias oras, gal net atidaryta orlaidė kiaurus metus, kad oro netrūktų ir būtinai miegoti dviese su kažkuo apkabinus. Taigali būti mylima lėlė ar meškinas. Dar geriau – kas nors iš tėvų. Bandykit guldytis dažniau į savo lovą, po to atsargiai pernešti į jos. Prieš miegą – glostoma nugarytė, kaip ritualas.
JAV psichologus, ypač kūdikystės srityje, prilyginčiau rusų kariuomenei – tiek žalos jie duoda pasauliui savo išprotautais gudriais schematizmais . Ričardas Ferberis ir jo ferberizacija – ne naujiena. Iki jo buvo toks raganius pediatras B.Spokas (simptomatiška, Vandenis ASC), pabaigęs savo kenkėjišką gyvenimą savižudybe. B.Spoko knygos buvo visame pasaulyje superpopuliarios 60-70 ais. Jo metodo esmė: vaiką kuo anksčiau atsikirti nuo mamos, kad miegotų atskirame kambaryje. Ir jokiu būdu neprieiti prie jo, neimti ant rankų, kai verkia. Maždaug, paverks paverks ir liausis, pripras, pamatęs, kad tėvai nereaguoja.
Esu auginta pagal Spoką, nes tėvai daug skaitantys inteligentai, vaikėsi naujovių. Kaip ir daugelis Spoko eksperimentinių triušiukų, užmigdavau atskirta nuo visų, pamėlusi nuo vienišų raudų. Mane išgelbėjo nuo tapimo šaltakrauju depresyviu padaru močiutė ir mylinčios tetos. Jos dienomis nepaleisdavo iš rankų, nešiojo kaip brangenybę, rodė daug dėmesio ir meilės. Močiutė drąsiai atimdavo iš tėvų ir guldydavosi miegoti savo šiltoje, jaukioje pašonėje. Užmigdavau kaip rojuje, laiminga. Tas palaimos būsenas užmiegant atkartodavau vėliau savaitiniame darželyje, tereikėjo įsivaizduoti močiutę šalia.
Vaiką nuo mažens galima įpratinti prie bet ko, prie bet kokių nesąmonių ir žiaurumų . Štai Spartoje karius ugdydavo numesdami kūdikius nuo uolos. Tuos,kas neužsimušdavo, rengė toliau karo stovyklose kaip bejausmius karo automatus.
Kūdikystės įpročiai visam gyvenimui suformuoja Žmogaus psichologiją, buitinius įpročius, emocinius ryšius su aplinka. Tėvų prievarta, abuojumas įskiepys prievartą ar atšiaurumą mažylio charakteryje. Ir apskritai, ką gali suprast apie mažylio miegą vyras kabinetinis psichiatras, nenešiojęs vaisiaus įsčiose, jo negimdęs ir nežindęs ? Panašiai, kaip kunigai, pamokslaujantys apie merginų nekaltybę ar abortus. Ką jie gali nutuokti moterų psichologijoje ir soc.teisėse, neišgyvenę jos jausmų ir aplinkybių ?!
Tokie, kaip Ferberis reikalingi vartotojams ego-tėvams, kad primokytų jų dresūros triukų, kaip vaiko ugdymą padaryti patogų jiems, o ne vaikui. Apie pasekmes nepagalvota visiškai. Juk tėvų atskiriamam kūdikiui šeima tarsi pareiškia: tavo nerimas ir ašaros mums nerūpi, tu mums maišai ramiai miegoti. Natūralu, jog paaugęs vaikas lygiai taip pat elgsis vėliau su artimaisiais, kai jiems labiausiai reikės jo globos, rūpesčio. Emociniai ryšiai su mama neužsimegs, bus kaip su svetimu žmogumi.
Sūnų sūpuodavau ant rankų prieš miegą iki 1,5 m, su lopšinėmis. Tik taip užmigdavo. Iki metų keldavomės po 2-3 kartus , kaip į budėjimą. Mėtė į šalis iš nuovargio. Bet tai natūralūs tėvystės rūpesčiai , neatsiejami nuo tėvų meilės ir atsakomybės. Tada dar nebuvo modernių sūpuoklių, kur vaikas pats užsisupa tame pačiame kambaryje, kol tėvai kažkuo užimti.
