Yra skirtingas žmogaus santykis su priklausomybėmis. Vieni jas lengvai, sąmoningai kontroliuoja , vertindami kaip relaksą. Kiti ima joms vergauti, tampa nuo jų priklausomi.
Pas jus rūkymas kažkaip susijęs su santykiais su mama kūdikystėje. Trūko mamos fizinio ir emocinio artumo prie krūties oralinėje raidos stadijoje. Psichologai tą vadina „nepatenkintas čiulpimo refleksas”, suaugusiems jis duoda nevalingą nagų graužimą ar rūkymo priklausomybę, na ir dar daug kitokių psichoišraiškų. Irgi esu nugraužusi mokykloje šimtus šratinukų ir pieštukų, net flomasterių. Tai tęsėsi tol, kol neišsiaiškinau giluminės priežasties – trauminių santykių su mama.

Yra žmonių su stipriais genais ir geležiniais plaučiais, miršta dėl amžiaus , natūraliai, šimtamečiai su papirosais dantyse, be jokių priežastinių-giluminių ryšių su mamois, tiesiog užsikabliavo kažkuriuo gyvenimo periodu. Tokiems rūkymas tebuvo aštrus sunkaus gyvenino prieskonis, tam tikra asocialios meditacijos forma.
Jūs turite plaučių onkogeną ( Merkurijaus- Plutono jungtis Skorpe). Taigi jūsų rūkymą prilyginčiau užslėptai savižudybei, žaidžiant slėpynių su mirtimi, su labai tikėtinu plaučių vėžiu.

Lengviausia vieną priklausomybę keisti kita. Bėgiokite kasdien. Tai irgi tam tikra priklausomybės rūšis, bet sveikuoliška, tonusinė, stimuliuojanti kūrybingumą ir intelektą.

Prisiminiau charizmatišką mokytoją.Ji originaliai, kandžiais moralais, įkalė, kad rūkymas – blogis: „berniukai, kaip jūs galite bučiuoti rūkančias mergaites? jos gi kaip dvokiančios peleninės, tfu kaip neskanu.” Kažkada iš to juokėmės, kai patys slapčia nuo tėvų rūkėm. Bet na įstrigo ta jos „peleninė”, priklausomybe netapo.