0 Komentarai
Per karantiną tapau mama dukrai. Tai nėra šviesi motinystė: išlenda vaikystės demonai, bijau neatliepti, būti nepakankama, kaltinu save dėl komplikuoto gimdymo, pirmųjų trijų jos gyvenimo dienų, kai kovojau už savo gyvybę, o jai teko vienui vienai manęs laukti apsuptai svetimųjų, slegia vyro bedarbystė, bet suprantu, kad karantinas daugelio šeimų kasdienybę supurtė. Bijau, kad mano nerimą, vidinius demonus jaučia ir dukra. Kaip atrasti save moyinystėje ir būti pakankama dukrai, sukurti ryšį, kurio pati ilgėjaus, turėdama depresyvią motiną, alkoholiką tėvą?
Saule paskelbė atsakymą 2021 1 liepos