Сауле гороскопы
Земные явления нужно познать, чтобы их полюбить. Небесные явления нужно полюбить, чтобы их познать (Б. Паскаль).
Klausimas
Sveiki, Saule! Labai norėčiau Jūsų paklausti apie knygas: kokią literatūrą (ne darbinę) skaitote ir rekomenduotumėte? Kokias knygas, Jūsų nuomone, verta perskaityti, kad praplėstume suvokimą? Ačiū už pasidalinimą :)Evelina
Saule изменил статус на опубликованный 2020 2 сентября
1 Ответ
Dar nuo mažens pastebėjau,jog knyga pati ateina į rankas ta, kurioje randi atsakymus į tuo metu rūpimus klausimus. Kai atsivėrė sienos ir gavom laisvę,gyvas gyvenimas tapo knyga,kurią skubi rašyti, skaityti ir mokytis -iš naujų įspūdžių, santykių, suklupimų, jausmų.
Sąmonę greičiau praplečia betarpiškas atsiradimas tam tikroje vietoje ar susitikimas su tam tikru žmogumi. Ypač stiprūs nušvitimai vyksta prie megalitų. Per karantiną kiekvieną savaitgalį vykstu vis ant naujo, masių nenuvaikščoto piliakalnio medituoti. Tai irgi kaip gyva protėvių knyga — joje randi opius atsakymus, kas vyksta dabar ir kodėl, prisilieti prie reiškinių šaknų.
Kam skaityti knygą,tarkim apie Majų piramides,jei galima jas pačiai apžiūrėti, paliesti, nusikelti vizijose į jų praeitį, kažką ypatingo sužinoti iš protingo, išmanaus gido?
Šiuoaikiniame pasaulyje prasmingiau ir įdomiau kurti patiems savo gyvenimo knygas, nei presuotis kažkieno iš piršto laužtu išmislu. Manau,kad grožinės literatūros skaitymas -jau mokyklinis, jausimo,atostoginis, pramoginis žanras. Tiesiog vis mažiau lieka laiko skaityti, jį atima darbas, sodas, kelionės ir meditacijos, aktyvus pažinimas, nenutrūkstami mokslai, bendravimas su artimaisiais. Manau, jog daug skaitantys,,knyginiai žmonės — pabėga nuo realybės, slepiasi svetimuose pasauliuose, bijo arba dėl kažkokių priežasčių negali gyventi pilna jėga.
Vyras ryja vakarais relaksui visą verstinę grožinę, vėliau promenadose pristato įdomesnius naujus autorius. Jo dėka atradau Kaazuro Ishiguro. Jo šedevras «Dienos likučiai» britų esmę atskleidžia giliau, nei visi soc.tyrimai kartu sudėjus.
Nepajėgiu skaityti prasto vertimo, metu iškart, net vimdo , kaip siauro kalibro vertėjai išdarko originalus, iškastruoja autorių mintį. Taip atmečiau klaikokai išverstą Linkolną Bardo.
Yra juk kinas, jo scenarijus rašo talentingi gyvenimo stebėtojai, geri rašytojai. Kinas man paakeitė knygas. Jame randu daugiau meninės tiesos apie realybę nei šiuolaikinių autorių sukurptose dėl garbės ar tuščių ambicijų žodinėse istorijose. Labai daug žiūriu, seku visas kino naujienas. Kino genijai — Džarmušas, Tarantinas,R.Andersonas,Kurosawa, Chodorovskis, Kubrikas, Pazolinis, Antonionis, F.Coppola smarkiai keičia pasaulėžiūrą, pažangina sąmoningumą. Deja, juos galite peržiūrėti nelegaliai, interneto piratinėse naršyklėse.
Verta atrasti Simpsonų serialą — jame apie šiuolaikinį pasaulį daug genialių įžvalgų. Atveria akis , gal per depresyviai, serialas «Black mirror».
Beveik visą klasiką perskaičiau vaikystėje paauglystėje, ryjau , kartais savaitėmis nepakildama iš lovos — raštų tomus. Dikensas, Folkneris, Konan Doilis — pradinėje, egzistencialistai ir anglų modernistai — vyresnėse. Guru — J.Fowles, J.C.Oates, E.T.A. Hoffmann, V.Nabokov, J.L.Borges. Po studijų kamšyti klasikos spragas, sakyčiau, jau vėloka,tiesiog nėra kada.
Nuolat vis grįžtu prie Antikos mitų ir pasaulio pasakų lobyno. Tai greičiau darbinė literatūra, nes padeda pasitikrinti astrologines hipotezes, tyrinėti kultūrines etnosų šaknis.
Neįsivaizduoju gyvenimo be geros poezijos. Kaip vandeniu kasdien kažkuo atsigaivinu — H.Radausko, A. Nykos-Niliūno, J.Brodskio mintimis ir gražumais… Šiemet atradau E.Drungytę. Apsidžiaugiau, jog po tuo pačiu dangum gyvena tokio masto intelektualė, minties virtuozė.
Šiuo metu skaitau Liu Cixin «Trijų kūnų problema», R.Powers «Medžių istorija» ir Pu Sunlinas «Liao Čžajo pasakojimai apie nebūtus dalykus».
Didžiausią įspūdį iš šiemet skaitytų paliko A.Anušausko «Aš esu Vanagas» ir argentiniečio Alberto Manguel apysaka «Sugrįžimas» ( El regreso).
Kiekvienas lipa asmeniškais, savo knygų ir autorių laiptais. Kažin ar pašalinė patirtis juose gali rodyti kryptį ir viršūnes? Tie, kas įžvelgia giliau ir toliau, tie,kieno mintis aplenkia laiką, nėra populiarūs, lengvai suvirškinami ir aukštai reitinguoti leidėjų. Natūralu, jog nesuprantami,net atmetami masinio skaitytojo, įpratinto prie lengvo turinio ir prie fast-food’o visame kame. «Labiausiai perkama knyga » man reiškia tik viena: arba leidyklos talentingas marketologas pasistengė, arba autorius pataikauja masiniams lūkesčiams, kepa blynus žodiniu pavidalu.
Saule изменил статус на опубликованный 2020 2 сентября