Saulės horoscopes
Earthly things need to be known to love them, heavenly things to love to know (B. Pascal).
Klausimas
Agnės Jagelavičiūtės netikėta mirtis, Raseinių mergaitės tragedija – kas čia? Užtemimas?
Saule Changed status to publish 2022 December 29
Taip, čia vis dar spalio užtemimo Skorpione tąsa. Jo poveikio ribos 2022/05-2023/04. Po užtemimo sukrečiančiomis, adrenalininėmis, skausmingomis, tragizmu paženklintomis energijomis – Lietuvos tikrieji menininkai, artistai, šou žvaigždės, mados ir pramogų pasaulis, neformalaus ugdymo mokytojai, renginių organizatoriai.
Užtemimo šešėlis palietė ir O.Koršunovą, ir V.Vyšniauską. Agnė Jagelavičiūtė irgi – prime ryškumo mados ir šou žvaigždė, išskirtinis talentas. Ji turėjo savo stilių, kas labai reta Lietuvoje, nes esame klasterinė tauta. Čia visi stengiasi būti panašūs vieni į kitus, kopijuoja frontmenų autentišką, oiginalų stilių. Agnė – originalas, su visais talento minusais ir pliusais. Mat talentas netelpa į vartotojo normatyvų rėmus, dėl to kliūva visiems.
Pati kažkada kūriau media konceptus, trumpam pažaidžiau sužibėjau moterų leidinių pasaulyje. Įkvėpė svajonė diegti miesto moterų kultūrinio elito, laisvės vizijas gyvenimo būde per elitinį leidinį moterims. Norėjosi, kad sukaustytos dogmų soc.lagerio merginos nusimestų “tarybinės moters” pantalonus išorėje ir viduje, atrastų Paryžiaus ar Niujorko grožio, elgsenos įvairovę ir pasirinkimų laisvę. Tačiau mano laike dar sovietinė kazarminė piguva buvo įsismelkusi iki kaulų smegenų buitinėje kultūroje, teko laužyti ledus bent jau mąstyme, papročiuose, santykių psichologijoje. Koks Dostojevskis ar Maleris, jei realiame gyvenime česnako “kvepalų” šleifas ir peroksido šienas ant galvos?
Agnės sukurta “Aš ikona” buvo tai, apie ką 90ųjų pabaigoje galėjau tik pasvajoti. Ji tai padarė, sukūrė aukštos mados leidinį, kultūrinį artefaktą, kuriame pulsavo ne tik elitinė mada, bet ir elitinės ŠIUOLAIKINĖS MIESTO gyvensenos mąstymo, bendravimo etalonai, prasmingi interviu ir kvapą gniaužiantis vizualumas.Tik gaila, kad mažai kas tą suprato ir įvertino.
Agnės “Aš – ikona” buvo pažangi ideologija, reikšminga žinutė merginoms ir moterims. Lyg
Niujorko baletas kaimo šokiuose. Lietuvos patristinę , tradicinę kaimo kultūrą pilnai, tiksliai atspindi, yra ir bus populiarus “Žmonių” formatas. Jame tarpsta pletkų-populiarumo-fotoatelje sukaustyto pozavimo lėlės. Kaip antros dienos mišrainė su majonezu giminių baliuje.
Jokiu būdu nenoriu įžeisti kaimo žmonių, juolab pati -iolika metų gyvenu girioje, klampoju pasivaikščioti po dirvonus su guminiais botais,keliais einu poteriauti šiltnamyje, dūmų kvapas plaukuose nuo katilinės. Bet tai netrukdo būti laisva pasaulio piliete, nekompleksuojančia nei Vienos operoje, nei banginių stebėtojų laive. Kaimas – tai tam tikra kultūra, kuri yra kitokia, nei miesto. Štai, pavyzdžiui, grynas kaimas – Šimašiaus figūra, svetima Vilniaus subtiliajai, daugiasluoksnei, mistinei, poetinei tapatybei. Gali įsisprausti į dizainerio madingą paltuką, bet manierose, prioritetuose šviesis iš visų skylių – ūkis ir rauginti kopūstai. Juos miestas su tūkstantmete istorija anksčiau ar vėliau katapultuos, atmes.
Agnė radikaliai vadavo moteris iš “parankios visiems mergaitės” kompleksų. Tai nėra lengva, kartais atrodo šaižiai, demoniškai ir brutaliai. Bet kaip kitaip išoperuosi Kinder-Kuchen-Kirchen ( KKK) kultūrinius rožančiaus įskiepius?. Ryškus jų pavyzdys p. Nausėdienė. Man asmeniškai gėda, kad tokia archainė, antisociali, virtuvinė-bažnytinė, tyli moteriškė prezentuoja šalies elito moteris. Bet už jos – armija lygiai tokių pačių užrūgusiu praeities šešėliuose davatkų. Štai jų gyvenseną Agnė bandė įvairiausiais būdais revoliucingai laisvinti, moderninti,liberalizuoti, dažnai skaudžiai atsimušdavo į jų fundamentalaus konservatyvumo sieną.
Kai užgęsta menininko, ryškaus talento žvaigždė, visuomenėje tampa pilkiau,niūriau, lyg nešildomame name. Nes antros tokios Agnės nebus. Nebus antro tokio prime tenoro kaip V.Vyšniauskas, per kurio vokalą išsilieja, save įbalsina gimtoji žemė. Tokių tenorų, pone Tapinai, yra pasaulyje vienetai, jie – nacionalinis turtas, o ne kriaušė propagandistų kumščiams pamiklinti.
Nebus antro tokio režisieriaus kaip Koršunovas, kuris rodo mūsų nuopolius ir nužmogėjimą teatro meno veidrodyje. Bus šimtai, tūkstančiai uolių biurokratų martynųbudraičių, ministrų kairių, vdutinybių amdinistratorių jonųsakalauskų,sriubinių-samtinių influencerių,o jautruoliai talentai – retenybė, kaip baltos varnos. Juos reikia mylėti ir branginti,puoselėti, nes jie it Dievo paukščiai, neužsibūna ilgam karvidėje ar arklidėje. Agne visi naudojosi, bet tikrų draugų, spėju, ji neturėjo. Tikri draugai neleistų jai gyvent be stabdžių ant ledo, pasinėrus į alko ir kvaišalų dopingus.
Liūdna, kad Lietuvoje talentai suėdami, sudirbami, niekinami,atstumiami, nevertinami, palaikomi tik išmaniųjų draugų ir artimųjų. Tai rodo visuomenės tam tikrą sugyvulėjimą iki pirminių poreikių, kritimą iki dirbk-griebk-stverk-atimk-ėsk-žvenk-miegok pažemių.
Saule Changed status to publish 2022 December 29