Saulės horoscopes
Earthly things need to be known to love them, heavenly things to love to know (B. Pascal).
Klausimas
Sveiki, Saule. Manau visiems aišku, kad pasaulis jau nebus toks, koks buvo iki šiol. O ir dabartinė realybė labiau primena filmą, kurį norisi išjungt.. Kaip jums atrodo, kokiame pasaulyje atsidursime greitu laiku?
Saule Changed status to publish 2020 March 23
Kiekvienas gyvena tokiame pasaulyje, kokį regi ir sukuria jo sąmoningumo lygis.Mes visi matome skirtingus pasaulius.
Pandemijos, karai ir gamtiniai kataklizmai, kai mirtis alsuoja į nugarą, skirti žmogui atsitokėti krizėse ir bėdose, atsigręžti į save, įsiprasminti savo gyvenimą, sugrįžti prie pamatinių būties dalykų.
Ši pandemija kardinaliai pakeis, perbraižys pasaulio geopolitiką. Ypač didelis smūgis dabar suduotas per ES kertinius pamatus. Kam apskritai sąjunga, jei kare kiekvienas narys paliktas likimo valiai? Kažin ar po “žalio koridoriaus” dramų dar kam liko vilčių kooperuoti valstybinius interesus su Lenkija?
Pasikeis geopolitika, vadinasi, pasikeis ir kiekvienos šalies ateities vizijos, visuomenių orientyrai.
Vakar su šunim vaikščiojau po šviežiai iškirstą seną eglyną. Jau nebesiaiškinu, kaip anksčiau, kam priereikė geros medienos – IKEA baldžiams, naujai lentpjūvei gretimame kaime ar biokuro rykliams? Tiesiog širdimi santūriai atlaikiau didžiųjų eglių šermenis. Susiejau eilinį didelio girios gabalo pagrabą su pandemija. Teko žiūrėti BBC 3 dalių dokumentinį apie augalų evoliuciją( nepamenu pavadinimo). Augalija – seniausia, taigi ir gajausia biosistema žemėje. Žmonija yra su ja glaudžiai susieta. Ir ne tik todėl, kad medžiai valo orą ir gamina deguonį.
Tarpusavio energijų apykaitose tarp žmonių ir augalų miškas yra apsauga nuo mirties. Miške glaudžiasi protėvių vėlės, per medžius prauga daug mirusiųjų paveldo – jų išgyventi jausmai, įgyta išmintis, sukauptos patirtys. Kai miškas ošia – tai ne vien mechaninis šakų-lapų šnaresys vėjyje. Tai ošia ir mūsų krašto sukauptas humanistinis paveldas, kuris neįsiamžino kultūroje, per knygas ar kitus materialius šaltinius. Einu į mišką kalbėtis su mirusiais mylimais lietuvių poetais – per dialogus su paukščiais,debesų piešinius.
Kuo daugiau iškertama miško – tuo žmonių bendra apsauga nuo mirtinų virusų silpnėja. Mat iškertamas glaudus bioenergetinis ryšys su protėviais, jų apsauga nebeįstengia pina jėga ( be šilų ir girių meaterialių laidininkų) padėti provaikaičiams.
Praūš šita pandemija. Bus kitos. Tai naujo karo tipas. Žmonės prisitaikys. Stipresni ras naujų veiklų ir pajamų šaltinių.Silpnesni dar labiau nuskurs ir įšals skurdo formate. Turtingi dar labiau pralobs. Štai teisininkas milijonierius Valiūnas ir Grybauskaitė jau trina rankomis sukūrę fondą Lietuvai gelbėti. Įdomu, kiek yra naivuolių, tikinčių, jog ten vyks saidri veikla?
Tačiau niekas nesikeis atskiroje šalyje, kol dauguma nesusivoks, kad Gamta mūsų namai. Ir visi , kas ją niokoja ir leidžia niokoti – yra Mirties šaukliai. Kol dauguma nesuvoks, jog valdžia – nėra mylimi geradariai, o greičiau – klastingi engėjai, su kuriais reikia nuolat kovoti ne tik dėl teisių , bet ir dėl gyvybės.
Sąmoningi jau anksčiau, iki pandemijos, pasikeitė – išpažįsta tvarią gyvenseną, tausojančią gamtą. Tokia gyvensena nėra brangi, jei tik valdžia mokesčių drakoniškai neužkelia. Daržovės, pieno produktai, ilgo dėvėjimo apranga, vieni paveldėti baldai visam gyvenimui, nemokamos žinios iš interneto žinių ir asmenybių saugyklų, darbas nuotoliniu būdu, net vaikų mokymas namie ar bendruomenės mokyklėlėse. Tad didelio sukrėtimo sąmoningi ir gamtiniai nepatirs, tereikės kantriai ir saugiai išlaukti karantiną.
Pandemija apvalys pasaulį nuo drumzlių, perteklinio vartojimo, išgrynins reiškinius ir žmones, atvers daugiau kelių jaunimui.
Kažin, ar Lietuvą tai smarkiai palies. Juk esame senukų valstybė. Aktyvus, kūrybingas jaunimas, istorijos pasionarijai ir stūmokliai – užsieniuose maitina jaunystės syvais ir kūrybingumu kitas valstybes. Senukų visuomenės mentalitetas kažin ar smarkiai pasikeis – jie ir toliau medžios, kirs, pyks ant naujovių ir palaikys senasias kultūros formas – teatrus su užuolaidom, bobučių sueigas bibliotekose, kur sulekia finansiniai ereliai prasiplaut ES išmokų, popins bažnyčių industriją. Tik liūdesio ir sielogrąžų, firminių lietuviškų skundų ir aimanų bus daugiau, ajajai, kaip sunku buvo per koroną.Atsiras dar vienas sklaudus istorinis motyvas-žaizda, kuris dešimtmečius į priekį bus minimas,tyrinėjamas, vienus herojizuojant, kitus baudžiant. Lietuviai gyvi praeitim, dėl to modernybės pokyčiai čia prastumiami kone jėga, per visuotinį pasipriešinimą, pažanguolius ir šviesuolius vėliau ir išstumiant į užribius, prikabinant jiems hipsteriškų etikečių.
Pasaulis dar sparčiau modernizuosis ir robotizuosis. O Lietuva dar sparčiau virs provincialiu bažnytkaimiu su nuostabaus grožio gamta, dvasingomis moterimis, greitu mobiliu ryšiu, fantastiškais menininkais ir godžių, lėtapėdžių privatininkų politikų kaimenėmis. Viltinga, jog stiprės atskiros gražios, regionų bendruomenės , kaip elitiniai kultūros židiniai.
Saule Changed status to publish 2020 March 23