Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Kiekvienas užtemimas visada išsiveda plejadą ryškių asmenybių, kurie darė įtakas visuomenei, aplinkai. Jų mirtis kaip meteoras, kaip žvaigždė nutvieskia ir sukrečia, atgaivina kolektyvinę sąmonę, duoda jai stiprų impulsą įsisąmoninti šių asmenybių gyvenimus ir įtakas, paskleistą šviesą.
Asmeniškai stipriai sukrėtė Virginijos Kelmelytės išėjimas. Žurnalistinės karjeros pradžioje Respublikoje nuoširdžiai palaikydavau rašiniais ir interviu jaunas meno žvaigždutes, norėjosi irgi būti tramplynu kylantiems aktoriams, režisieriams, muzikams, operos solistams.
Virginijos ryškus talentas, sielos charizma, neabejotinai žadėjo jai kino padanges. Ji – mano kartos žvaigždė, prarastos kino kartos talentas. Prarastos, nes po Nepriklausomybės Lietuvos Kino studija su visais darbuotojais ir archyvais buvo sugriauta ir išvogta, išmesta į šiukšlyną tiesiogine to žodžio prasme.
Mano A+A guru,visuomeniškumo mokytojas Vytautas Domaševičius pasakojo, kaip kvietė visus, kas gali,rinkti išmestus Birutės gatvėje LKS archyvus – įrašus, fotografijas, kino juostas, dekoracijas…. Irgi save laikau prarasta kino karta, su nerealizuotu scenaristės-dramaturgės pašaukimu (laimė, astrologija – dieviškas gyvenimo scenarijų atpažinimo menas). Daug verčiau jaunystėje kino scenarijų, kuriuos veždavo tvirtinti cenzūrai į Maskvą. Susidraugavau su P.Abukevičium, kuris atveždavo iš dokumentikos ekspedicijų mamuto ilčių, su vienu stipriausių visų laikų Lietuvos scenaristų R.Šaveliu, ekspresyviuoju A.Araminu, su kino redaktorium R.Lilekiu.
Vėliau studijos redaktores, kurios atnešdavo scenarijus vertimui, sutikdavau Šeškinės turgelyje, pardavinėjo burokus, susigėdusios dėl soc. kryčio slėpė akis.
Kino studiją sunaikino ne rusų raketos, ne globalistų ekonominis reketas, o socdemų kapitalistiniai žabtai ( kultūros ministrės R.Žakaitienės parašai), MG Baltic urbanistinis terorizmas ir lietuvių kino veikėjų besaikis,patologinis godumas – kai nulaužomi sparnai skrydžio pradžioje kūrėjams, gimusiems kurti nacionalinį kiną.
V. Kelmelytės gyvenimas galėjo būti kitoks, be išgyvenimo duobių, jei būtų gimusi ir pilnai save realizavusi laisvėje – vėliau, kai prasidėjo Lietuvos kino atgimimas. Jos talentas nebūtų žlugęs, jei demoniški Maskvos saugumo čiuptuvai nebūtų pasiekę jos Paryžiuje ir visiškai užblokavę karjeros kelius diplomatui Frederico, Virginijos charizmatiškam mylimajam prancūzui.
Šis užtemimas išsiveda visame pasaulyje ryškius modernios kultūros šviesulius, kurie nepriklausomu, nestandartiniu, pralenkusiu laiką, antisisteminiu būdu keitė, pažanginio, šiuolaikino integravo į paletesnius kontekstus vietinę kultūrąs, laisvino vietinius šeimyninius papročius.
Dabar jie vėl sužiba viešumoje – kolektyvinės sąmonės lauke – kad imtumėm rūpintis ir toleruoti tuos , kas pasirinko gyventi laisvai pagal save, ne klasikos ar paprotinių tradicijų rėmuose. Kad liautumėmės smerkti jų šeiminį neatsakingumą ar priklausomybes, labiau brangintumėm, išsaugotumėm jų įkvėptą polėkį ir tuos nepamirštamus pėdsakus, kuruos jie paliko kultūroje, žmonių atmintyje ir širdyse. Virginijos niekada nepamiršau, nepamiršiu, dalelė širdies ir mano asmenybės laisvės priklauso ir jai.
Lietuvos didijį meną, tikruosius menininkus palies dramatiškas rudens užtemimas Skorpione. Kai valstybė, jos vadai, valdininkai žvangins ginklais karo frontuose, mūzos bus stumiamos į paraštes.