Saulės horoskopai
Žemiškus dalykus reikia pažinti, kad juos pamiltum, dangiškus - pamilti, kad pažintum (B. Paskalis).
Klausimas
Laba diena, gyvenam dviese su abiturientu, kuriam čia pat pilnametystė. Iš pirmo žvilgsnio jautrus, nepasitikintis savim, nesavarankiškas ir į depresines nuotaikas linkęs vaikas. Kartais atrodo, kad tokias nuotaikas sau „įsikalba”, nors iki galo ir nežinau kiek rimtai viduje jaučiasi blogai. Gal patartumėte kaip jam pagelbėti ir ar toks jo būdas iš prigimties ar aš kaip mama nesugebėjau užauginti labiau pasitikinčiu ir savarankiškesniu. Ačiū
Saule paskelbė atsakymą 2023 15 rugsėjo
Nepažįstate savo vaiko. Toks, kokį aprašėte – užsidaręs ir tylus, nestabilus, prisitaikantis, ir liūdnokas – jis būna namuose, su artimaisiais. Prisitaiko prie jūsų gyvensenos, ją atspindi. Tad priekaištus dėl depresinių nuotaikų taikykite pirmiausia sau. Kokią atmosferą sukūrėte namie, tokią sūnus ir atliepia savo elgesiu. Mokykloje – pasitikintis savimi. Su draugais , kuriuos myli – linksmas ir entuziastingas. Dėl jo pasitikėjimo savimi – būkite rami. Jo Mėnulis Liūte trokšta artimųjų meilės ir dėmesio, į tai pasirengęs atsakyti laimėjimais ir pasiekimais, Betgi mama nuolat užimta, jos nemato, taigi ir negauna to dėmesio, kurio taip reikia iš artimųjų, kad nuotaikos būtų stabilios. Jo žvaigždėse – užaugęs be mamos ar su nuotoline mama, kuri visą save atidavė, paaukojo kitiems, buvo mirtinai užsikasusi pinigų darymu ir kitų reikalais. Tad sūnų auklėjo soc.tinklai, televizorius ir išorinis pasaulis.
Nekaltinu jūsų, jokiu būdu! Priešingai, puikiai suprantu… Juk stengėtės ir dėl jo gerovės, kad tik nieko saviems netruktų.Tačiau indigo sąmonės vaikams labiausiai vaikystėje reikia ne daiktų, o mamos meilės ir besąlygiško tikėjimo jų svajonėmis. Mamos meilė ir tikėjimas mažam vaikui – tarsi vanduo ištroškusiam. Kaip ta jūros kriauklė, kurioje vaikas SAUGIAI užauga perlu – pasitikinčiu savimi visur.
Jei kas leistų atgręžti laiką atgal, nearčiau vergiškai viršvalandžių dėl darbdavių verslo. Tą prarastą laiką skirčiau pokalbiams su pradinuku sūnumi. Jo suaugusio pasirinkimuose atpažįstu žmones, kurie jam kompensuoja tą emocinę globą ir artumą, kurio tam tikru periodu nedadaviau. Kodėl? Nes bijojau prarasti gerą darbo vietą… Nes visuomenė vertino labiau mano pasiekimus, o ne motinystę… Nes ego-ambicijos kurstė garbėtroškos aistras….Nagi nereikia apskritai gimdyti, jei pasaulietiniai dalykai ar asm.komfortas yra svarbesni už vaiko poreikius, už jo ugdymo tėviškas atsakomybes….
Jis bijo artėjančių egzaminų. Apskritai egzaminai jam visada sukelia baimių. Emociškai susijaudinęs gali nepasirodyti juose taip gerai, kaip yra pasiruošęs. Reikėjo nuo mažens vesti kuo dažniau į atrankas , konkursus, kad įgustų, išaugtų baimes, gebėtų ramiai įveikti egzaminų barjerus. Dar dabar galite užsiimti psichologinio pasirengimo darbais.
Niekada nevėlu parodyti vaikams savo tikrus jausmus, išpažinti kaltes. Jie brandesni už mus, mūsų tikrieji, didieji mokytojai, visada pasirengę atleisti ir priimti mus su visais trūkumais. Su sąlyga, jog juos mylim besąlygiškai ir nelyginam su kitais, neįsakinėjam ir nenurodinėjam kaip šunima,s Juk nematėte, kaip sūnus savarankiškai elgiasi su draugais, koks yra gerbiamas mokytojų, kurių dalykai jam patinka ir sekasi. Dar nevėlu ir tai pamatyti. Bet pradžioje reikia rasti laiko tik JAM, pelnyti pamažėle visišką pasitikėjimą ( o kaip reta slapukas, ne visais pasitiki ) – ir tikėtis, jog ateis ta diena, kai jis įleis į savo pasaulius ir angelišką , altruistišką širdį, kurią slepia nuo visų, bet pasiryžęs atverti tik vienai vienintelei – MAMAI.
Saule paskelbė atsakymą 2023 15 rugsėjo