Laba diena, gerb. Saule. Dėkoju Jums už tai ką darote, Jūsų pagalba žmonėms labai svarbi. Žavi Jūsų gebėjimas aiškiai pamatyti situaciją tokia, kokia ji yra iš tikrųjų ir viską vadinti tikraisiais vardais, tiesiai šviesiai, be išvedžiojimų, gal kartais kiek „aštrokai“, bet taikliai. Juk daugumai to labai trūksta… Jūsų Stiprybė įkvepia (įdomu, stipriu gimstama ar tampama/užaugama…). Jeigu galima, paprašysiu Jūsų patarimo. Su draugu sugalvojome parduoti namą, kad „atsikratyti“ banko kredito (tai pirmi ir vieninteliai namai, iki to laiko – nuomavausi, buvau be savo vietos). Atsirado pirkėjai, sutarėme, kad pardavimas įvyks po 6 mėn. Iš karto po to prasidėjo mano blaškymasis – kam man to reikia ? ir vėl kažkur eiti, kraustytis, kažką pirkti, remontuoti… Jeigu laiką atsukčiau atgal, šio žingsnio nedaryčiau. Patarkite, prašau, ar tai tiesiog mano ego – prisirišimas prie esamų namų/situacijos ir baimė keisti, eiti į priekį/nežinią ? ar tas vidinis nenoras ir yra atsakymas, kad tai ir yra mano namai ir nieko keisti man nereikia ? draugas – už pardavimą, aš – vidumi prieš… kita vertus – didelis nepatogumas prieš pirkėjus, jeigu sutarei, tai laikykis duoto žodžio, juk griauni planus ir kitiems… P.s. nesu ženklų žinovė, bet vasaros pradžioje buvo įdomus įvykis: ankstų rytą, į miegamojo langą (langas iki žemės), gana ramiai ir ilgokai (stovėdamas ant žemės) beldėsi didelis juodas varnas… gal tai irgi kažkaip susiję su namais, išsikraustymu iš jų ? kelios dienos iki to, buvo palaidotas mūsų su draugu bendras pažystamas, gal tai žinia iš kito pasaulio… Dėkoju Jums ir linkiu kuo didžiausios sėkmės.